Hochfilzen. Sezono viršūnė.

Hochfilcenas yra vartai į Kicbiuelio Alpes, vienas iš geriausių slidinėti Tirolio vietų. O Tirolio sostinėje Zalcburge, kaip žinia, yra IBU būstinė. Tad Austrijoje mėgsta vykti pasaulio čempionatai – Zalfeldene vyko pats pirmas, dar 1958 metais, o taip pat pirmas bendras vyrų ir moterų eventas – 1989 metais, Feistritz an der Drau (beveik ant Slovėnijos sienos).

Pačiame Hochfilcene čempas buvo 2005 metais, tada medalius gavo Riko Grosas, Fišeris, Puare, Bricis, Čepikovas ir, aišku, Bjorndalenas. Tarp netikėtų laimėtojų individualkėje auksą ėmė čekas Roman Dostál, kuris dabar šios šalies televizijoje komentuoja biatlą. Tarp moterų – Henkel, Disl, Piliova, Zaiceva, bet ir, pavyzdžiui, kinietės – Sun Ribo ar Lju Sjanin.

Bet grįžkime į realybę. O realybė šiais metais vyko 1,1 km aukštyje. Kaip viską išaiškino žymus  ekstrasensas  specialistas iš Rusijos, Austrijos biatlono centro trasas išsiskiria tuo, kad čia nėra „aštrių pakilimų“ (kas patinka daugumai sportininkų), bet tuo pačiu ir ilgų nusileidimų – kentėti tenka vienodai ilgai ir visur. Nėra ir vieno kūno sudėjimo sportininkų persvaros prieš kitus.

Šaudyklą dauguma vertina kaip ramią, ne loterinę. Tiesa, čia irgi gali keistis oras – bet tam numatyti reikia stebėti dūmus iš kamino, kuriuos galėjote matyti visose transliacijose – jei jie ramiai kyla į viršų – oras stabilus… Jei išblaškyti – oro sąlygos keičiasi, metas kelti paniką slidžių paruošimo brigadai.

Čempionatas prasidėjo miksu, kuriame jau ir nusistovėjo aiškios, mūsų senai numatytos,  viso čempionato tendencijos – vokiečių (pirmiausia Lauros Dahlmeier) ir Fourcade‘o dominavimas. Rusai naglai išstatė į pirmą estafetę kadaise Epo ragavusį Loginovą, ir pasiėmė trečią vietą, todėl kelias dienas čempionate tvyrojo įtampa.

Mūsiškių maišytą estafetę uždrožė jau I etape šaudyme stovint Natalija K (kaip ir čekų – nauja starterės rolėje Eva Puskarčikova), o dabaigė taip pat atsistojęs – Vytautas Strolia. Rokui Suslavičiui startuoti kaip ir neteko. Visgi mūsų rinktinės štabas audė kokią tai slaptą mintį ir po kelių dienų nepavargęs į trasą šoko Tomas Kaukėnas, kuris sprinte nepataikė tik vieną kartą ir suma sumarum užėmė geriausią per sezoną 31-mą vietą, tik 1:30 atsilikęs nuo čempionu siurpriziškai tapusio Benedykto Doliaus.

Na o paskui prasidėjo nuobodybės, t.y. Dahlmeier ir Fourcade pergalės, kurių monotoniją kiek praskaidrino tik Gabrielos Koukalovos sprintas, pirmieji istorijoje amerikiečių podiumai ir rusų vyrų uždominavimas estafetėje. Mūsiškių abi estafetės buvo pralenktos ratu, nors merginos kiek aplenkė bulgares (austrės sugebėjo išsisidkvalifikuoti dėl godumo imti daugiau šovinių nei priklauso), o vyrai – didžiuosius britanus.

Tiesa, toje vyrų estafetėje buvo gražus vaizdas, kaip kažkokiu nerealiu „užlupimu į kalną“ Dominykas Landertingeris sugebėjo kovoje dėl bronzos padėti į vietą vokiečių komandą. Medalį gavo ir veteranas Danielius Mezotičius, kuris dalyvavo dar pradžioje minėtame 2005 metų čempionate.

Čia ratas užsidaro, ir balatono karavanas išskrendą į priešolimpinę savaitę į Aziją.

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Klausimas daugeliui akivaizdus — kiek biatlono tikrai mes pamatome ant sofos, ar šalia trasos, netgi tribūnoje. Juk kai kurios vietos – ne tik dopingo kontrolė, bet ir sportininkų mikso zona, kur nusirenginėjama ar ta vieta kur trenerių elitas į binoklius spokso – praktiškai neprieinama.  Taip ir nepamatome, kad šaudyklos pagrindas – visai ne baltas kaip sniegas, o žalia žolė…

Vis dėlto kartais būna malonių išimčių. Viena tokių – Rusijos televizijos “Matč!” žurnalisto Iljos Trifanovo (taip, ten ne tik monstras Gubernjevas dirba) suorganizuotas siužetas, pavadintas „Biatlon Live“.  Žurnalistas sugebėjo  per vyrų estafetę praeitą gruodį Hochfilcene action kamerą užkabinti ne vienam įvykių liudininkui, tarp kurių buvo ir Rusijos rinktinės  narys Dmitrijus Malyška (trumpai) ir gydytojas Artiomas Kryncylovas (daugiausia).

Tokiu būdu kamera patenka „visur“, ir galime sekti kaip Lioha, Žeka, Dimka bei Antoha daugiausia Antochos pastangomis aplenkia norvegus (read padususį Svendseną) ir užima taip retą šiai sudečiai pirmą vietą.  Kitas malonus dalykas – fanai gali pratintis, nes šį ciklą Hochfilzene bus pasaulio čempionatas, ir biathlon family karavanas čia apsistos ilgiausiai.

Russian TV Match and their journo Ilya Trifanov managed to get action cameras on their sportsmen to witness the victory of their male relay last December in Hochfilzen, the future site of World Champion 2017. Can they repeat the feat this year in Sweden, with novices like Tsvetkov, Akimova and the evergreen Sleptsova in the mix with “Antoha”?