Memuarai. Duszniki Arena. Part 2.

Penktame aukšte dabar mes trise. Ji šokinėja nuo lango stiklo, lėkštės su bigosu ir nepaleidžia iš rankų rožinio telefono – seka savo komandos drauges. Aš stengiuosi žiūrėti ramiai, pasidėjęs ant kelių planšetę su Siwidatą. Na, o stalo gale įsitaisęs stadiono komentatorius, griausmingu balsu sveikina vis dar rusėms bandančias pasipriešinti Moniką Hojniš ar Veroniką Vitkovą. Veltui…

Vėliau prie pietų stalo lenkų žurnalistas džiaugiasi – gerai, kad čia suvažiavo tiek daug čekų sirgalių, jie jau supranta biatloną. Pokalbis nukrypsta į šuolius su slidėmis ir paprastąjį slidinėjimą.  Lenkai bando imti kuklias tribūnas gausumu – suvažiavo giminės, vietos gyventojai, moksleiviai. Yra ir vokiečių, ukrainiečių.

WP_20170127_12_29_04_Pro.jpg

Tradiciškai gausi rusų delegacija – ir neveltui jie šiuos Europos čempionatus kartais juokais vadina „atviruoju Rusijos čempionatu“. Jie visi čia – ir Loginov, ir Starykh, ir Slepcova, prieš pasirodymą koridoriumi prabėga paklaikusiomis akimis Garaničevas – atrodo, paskutiniu momentu keitėsi slides į kitaip išteptas. Jei nesivaidena, kažkur klaidžioja ir pats vyriausias jų treneris Kasperovič.

WP_20170127_12_29_50_Pro.jpg

Dušnikai turi daug žavesio – nei per žemi, nei per aukšti kalnai, stūkso šimtametės eglės, o kažkur už jų – Zielienieco kalnų slidinėjimo trasos, jei nori kaip kokioj Anterselvoj derinti rytinį ar naktinį nusileidimą su dieniniu biatlonu.  Skaidrus ir šaltai gaivus oras. Silpniausiems – pačiame objekte veikia alaus bravoras. Pats kompleksas, lenkų talentų gimdykla yra visai šalia trasos Vroclavas – Nachodas (geriau žinote čia gaminamą alų „Primator“) – Praha. Apie Dušnikų negigantiškumą, pačio miestelio jaukumą, kulinariją girdėjom daug gerų žodžių ir galim tik pakartot.

WP_20170127_12_32_52_Pro_LI.jpg

Pirmą kartą atvažiavus biatloną pažiūrėti gyvai, stebina viskas – tai, kad gali pamatyti iš tribūnos taikinius. Stebina ir sportininkų o ypač sportininkių greitis, ypač einant į finišą. Na ir bendras azartas, kurį pajunti, vykstant lygiai kontaktinei kovai. Deja, Dušnikuose, tokios buvo nedaug, o ypač su mūsiškių dalyvavimu. Tipiškesnė situacija – iš jaunesnių tribūnoje stovinčių komandos narių sužinai, kad vyresni jau išvažiavo ir pvz persekiojimo nebėgs (apie po savaitgalio vykstančias estafetes nėra net kalbos).

WP_20170127_12_26_48_Pro_LI.jpg

Akreditacija įvairaus lygio čempionatuose suteikia papildomų galimybių – na, ne patekti į rūbines ar vaks – kabinas, bet bent jau pasitrinti betoniniame tunelyje. Iškišus galvą tolimiausiame koridoriuje gali gauti kulką į galvą – atsiduri maždaug ten, kur dirba šaudyklos kamera, ir prieš prišaudymą tikrai būsi išvytas. Praėjęs pro visokias pamerktas gėles į vidurinį koridorių, gali stebėti trenerių ir sportininkų darbą prišaudant varžybas, pamatyti daug psichologinių subtilybių. Bet štai jau tikrinami šautuvai ir žymimos slidės, į vietas eina lemingai taikinių teisėjai, ir geriau traukti miks-zonos ar tribūnos link.

WP_20170127_12_22_56_Pro_LI.jpg

Vyrų persekiojimo pabaigoje einu į tiltą virš trasos. Dušnikuose sportininkams nesunku – prieš stadioną eina ilgas atsikvėpti leidžiantis nusileidimas, tik nedidelis kalniukas ir iškart į šaudyklą ar finišą. Čia Andriejus Rastorgujevas geresnio slydimo ar tiesiog fizinio efforto dėka pralenkia rusą Volkovą. Vienas iš retų nerusiškų podiumų šiame Europos atvirajame.

O tuo tarpu rusų komandos padėjėjai sveikina vienas kitą su Loginovo pergale (jie išsidėstę literaliai kas vienas – du šimtai metrų) ir eidami aptarinėja: „Klausyk, aš nesuprantų austrų. Jie čia atvažiuoja lygiai aštuntą ryto. Ir važinėja, testuoja… Ką jie testuoja?“

WP_20170127_12_20_59_Pro_LI.jpg

Matyt, tai buvo jau ženklas judėti į Hochfilzeną

Nie pytaj mnie…

Šį savaitgalį OOOOO.lt redakcija keliasi į Dušnikų Zdrujų, pietinę Lenkiją (ir visai šalia Čekijos sienos), nes čia vyks atvirasis Europos biatlono čempionatas. Ta proga nusprendėme priminti mūsų pietinių kaimynų didžiausius pasiekimus biatlone, priminti žymiausias jų asmenybes.

Lenkų biatlono didvyris numeris vienas, su mažai abejonių, yra Tomašas Sikora, dabar dirbantis rinktinės treneriu. Turino olimpiados sidabro medalininkas, auksas pasaulio čempionate iš individualių varžybų Antholce dar 1995-aisiais, visa tai galite išvysti klipuose žemiau – kaip Sikora šauna paskutinį šūvį, žegnojasi ir t.t.

Tačiau istorijų yra ir daugiau – pavyzdžiui, 1997 metais slovakų Osrblie vyko dar toks dalykas kaip komandinis bėgimas, tai Sikora su Janu ir Vieslavu Zemianinais bei Vojtechu Kozubu paėmė bronzos medalius. Na, čia, maždaug tokie laikai, kai valdė baltarusių vyrai, Riko Grossas, na ir Ole Einaras Bjorndalenas…

Tikroje estafetėje geriausias lenkų vyrų komandų pasirodymas įvyko jau tolimais 1968 metais olimpiadoje Grenoblyje, kai Juzefas Ružakas, Andžejus Fiedoras, Stanislavas Lukaščikas ir Stanislavas Ščepaniakas ėmė su 4 baudomis 4 vietą. Štai kaip viskas tai laikais atrodė:

Dabar kiek apie miksą, ir čia šokame į Korėją, į Pjončianą, į 2008 metus. Tada Sikora, jo draugelis Kšyštofas Plyvalčikas, Krystyna tada dar Palka ir Magdalena Gvizdon ėmė 5-ąją vietą.

Moterų tų praeities migloje pranykusių komandinių varžybų tarpe lenkės netgi ėmė bronzą. Tiesa tai buvo tolimais 1993 metais bulgarų Boroviece, o startavo Kielpinska, Liberda, Stera ir Mikolajčik. Italų archeologai turi netgi vaizdų, kaip tada atrodė biatlonas:

Klasikinėje moterų estafetėje lenkaitės gražiau atrodė šiais laikais. Pavyzdžiui, 2008 gruodį Hochfilcene startavusios Palka, Gvizdon, Veronika Novakovska, na ir nebestartuojanti Agnieška Gžybek buvo trečios.

Aišku, pergalės lenkių gražesnės buvo individualios. Pirmiausia, Lenkijos armijos kapralė, Krystyna Guzik dabar jau Palka, pasižymėjo ne tik universiadose ar karinių pajėgų čempionatuose, bet turi ir sidabrą iš Pasaulio čempionato, vykusio 2013 Čekijoje, o taip pat keturis pasaulio taurės podiumus.

Tame pačiame čempionate 2013 Čekijoje įspūdingai per masinį startą finišavo ir Monika Hojniš:

Pastaruoju metu du sėkmingus sidabrinius startus fiksavo ir Veronika Novakovska, na dabar, kaip ji pati sakė, jos sėkmingas skaičius duo pasireiškė tuo, kad šiemet ji pagimdė dvynius, du sūnus.  Šauni mama apie visą tai veda ir blogą.

Novakovska pati yra iš Dušnikų, tai ir mus ten kviečia, tad iki pasimatymo naujame objekte Lenkijoje!

On the ocassion of the European Biathlon Championship in Duszniki Zdroj, so we take a chance to review the biggest achievements of Polish biathlon – from 1968 up to ….