Memuarai. Duszniki Arena. Part 1

Žiemos rytas. Pusė septynių. Polanica Zdrujaus kurortas. Šaltas kaip krištolas prieškalnių oras, kurį sutrikdo tik per pusnis prašuoliuojančios stirnos. O štai ryškiai violetine spalva dabintas mikroautobusas, kuris pajuda nuo gretimos vilos. Link Dušnikų. Su užrašu „Polish Biathlon Team“.. tai va kokius kaimynus turėjome. Ir čia jų yra daugiau…

Šiandien atvirajame Europos biatlono čempionate laisvesnė diena. Tačiau pirmiausia reikia atsiimti akreditacijas. Jas dalina senoviniame pastate, kurio salikėje nuo vienos sienos į tave žiūri išdidinta Veronika Nowakowska ir jos šautuvas, o nuo kitos Šopenas ir jo pomirtinė kaukė (miestas labai didžiuojasi, nes čia žymiausias lenkų kompozitorius davė savo pirmą nemokamą koncertą. Yra jo vardo muziejus).  Kaip visur mieste vėliavėlės, ir vietos turizmo biure įsikūrusi suvenyrų parduotuvė mirguliuoja tamsiai ir ryškiai violetine spalva.

duszniki_timetable

Dušnikų miestelis labai jaukus, kai kas sako čekiškas, kiti – vokiškas. Kvadratinės rotušės aikštės kampe snaudžia scena su apdovanojimų pakyla. O kol kas užeiname į kavinę, taip taip, „Dzień Dobry“.  Puiki kava ir „žieminė arbata“, internetas kaip krioklys, po keliais malasi katė. Pusė lankytojų – iš čempionato štabo, kita pusė – iš netoliese esančio Zielieneco šlaito tik ką paslidinėję, nusiseginėja petnešas.

WP_20170126_10_22_09_Pro_LI.jpg

Šalia greitkelio Vroclavas – Praha fanai specialioje stotelėje kviečiami į prabangų nemokamą busą iki įvykio vietos. Čia ir vokiečiai juodais akiniais, žaliomis striukėmis su išsiuvinėtais užrašais „Denise Herrmann fanclub“  – po jos šaudymo jie labai garsiai skalambins Alpių karvių varpeliais. Monstriški nuo ryto linksmi čekai – siena ir Nachod čia labai netoli. Kaip visada, netrūksta rusų. Lenkė mokytoja kemša į busą visą savo klasę, šaunuolė.

WP_20170127_09_50_59_Pro.jpg

Pats Dušnikų objektas, dabartinė lenkų biatlono Meka vadinasi Jamrozowa Polana (suprask, „zuikio kopūstų laukymė“) yra maždaug 700 km virš jūros lygio. Tai ne mūsų paežerės ir ne Nove Mesto ar Raubičių žemumos, bet ir ne Anterselvos / Pokljukos kalnai – toks viduriukas. Tarp kalnų eglių styro tik ką pabaigtas 5 aukštų betoninis pastatas, viduje dar ne visur į apdailą pamatysi. Į biatlono stadioną sportininkus veda iiilgas nusileidimas, todėl daugelis spėja atgauti kvapą. Kaip vėliau spaudos konferencijoje pastebi Loginovas, per čempionatą vėjas buvo ramus, šaudykloje nepateikė siurprizų. Todėl daugelis sportininkų (tame tarpe ir mūsiškių) šaudo taikliau, nei vidurkis.

Saulėtas penktadienis (tiesą pasakius, visos dienos ten buvo saulėtos) Europos čempionate sprintų diena. Didžiausia Lietuvos žvaigždė Lenkijoje – aišku, Karolis Dombrovskis. „Polsatas“ net kelis kartus kartoja reportažą, kuriame žurnalistas išprovokuoja  Karolį net pašokti, kaip Nemenčinės lenkų liaudies šokių ansamblyje.  Per tiesioginę sprintų transliaciją komentatorius net gražo rankas, kai Karolis nepataiko, nes prieš tai individualiose lenktynėse jis čia šaudė absoliučiai švariai, užimdamas 16 vietą.

Tik vieną klaidą padarė ir į persekiojimą kvalifikavosi ir Natalija Paulauskaitė (tiesa, mes po to taip ir nesužinome, kodėl šeštadienį pursuite nei ji, nei Karol nedalyvauja). IBU karuselėje debiutuoja ir Kotryna Vitkūnaitė, ir Denis Demkov, ir Linas Banys. Nors prieš startą žegnojasi, bet paskutiniu (net 125) starto sąraše buvęs anykštėnas šaudo 0+0, labai stengiasi nes nuolatos ekrane, ir finišuoja plojant tribūnoms.

O čia jau stato pakylą ir dalins gėles… Ne paslaptis, kad šiame renginyje paprastai geriausiai pasirodo Rusijos sportininkai, ypač tie, kurie po visokių diskvalifikacijų ir apsilpimų buvo iškritę, nebepaimti į „A“ rinktinę. Tai nereiškia, kad jie nurašyti – juk prie trasos malasi „pats“ Rasiejos vyr. treneris Kasperovičius. Kaip spaudos konferencijoje filosofiškai samprotavo tarp prizininkių vėl atsidūrusi Svieta Slepcova: „Tjaželee vsego bylo poveritj v sebja“. Visgi rusų dominavimą tą dieną pavyko pralaužti bulgarams, ypač pirmą savo „aš ilgai jos laukiau“ pergalę patyrusiam Ilievui bei ukrainietei Julijai  „o tai čia buvo didelis greitis??“ Džymai.

Sportininkai jau skirstosi, kas pabėgioti (Staryx), kas prasukti dar ratą. Randu kelią į miestelį pro „Saulėtąją laukymę“ ir einu – rytoj nauja diena biatlono tribūnoje, tai nauja porcija įspūdžių.

* * *

European open Biathlon Championships in Poland, Duszniki Zdroj is one of closest for us, biathlon fans from Lithuania. Great sunny weather contributed to the nicest experience!

Nie pytaj mnie…

Šį savaitgalį OOOOO.lt redakcija keliasi į Dušnikų Zdrujų, pietinę Lenkiją (ir visai šalia Čekijos sienos), nes čia vyks atvirasis Europos biatlono čempionatas. Ta proga nusprendėme priminti mūsų pietinių kaimynų didžiausius pasiekimus biatlone, priminti žymiausias jų asmenybes.

Lenkų biatlono didvyris numeris vienas, su mažai abejonių, yra Tomašas Sikora, dabar dirbantis rinktinės treneriu. Turino olimpiados sidabro medalininkas, auksas pasaulio čempionate iš individualių varžybų Antholce dar 1995-aisiais, visa tai galite išvysti klipuose žemiau – kaip Sikora šauna paskutinį šūvį, žegnojasi ir t.t.

Tačiau istorijų yra ir daugiau – pavyzdžiui, 1997 metais slovakų Osrblie vyko dar toks dalykas kaip komandinis bėgimas, tai Sikora su Janu ir Vieslavu Zemianinais bei Vojtechu Kozubu paėmė bronzos medalius. Na, čia, maždaug tokie laikai, kai valdė baltarusių vyrai, Riko Grossas, na ir Ole Einaras Bjorndalenas…

Tikroje estafetėje geriausias lenkų vyrų komandų pasirodymas įvyko jau tolimais 1968 metais olimpiadoje Grenoblyje, kai Juzefas Ružakas, Andžejus Fiedoras, Stanislavas Lukaščikas ir Stanislavas Ščepaniakas ėmė su 4 baudomis 4 vietą. Štai kaip viskas tai laikais atrodė:

Dabar kiek apie miksą, ir čia šokame į Korėją, į Pjončianą, į 2008 metus. Tada Sikora, jo draugelis Kšyštofas Plyvalčikas, Krystyna tada dar Palka ir Magdalena Gvizdon ėmė 5-ąją vietą.

Moterų tų praeities migloje pranykusių komandinių varžybų tarpe lenkės netgi ėmė bronzą. Tiesa tai buvo tolimais 1993 metais bulgarų Boroviece, o startavo Kielpinska, Liberda, Stera ir Mikolajčik. Italų archeologai turi netgi vaizdų, kaip tada atrodė biatlonas:

Klasikinėje moterų estafetėje lenkaitės gražiau atrodė šiais laikais. Pavyzdžiui, 2008 gruodį Hochfilcene startavusios Palka, Gvizdon, Veronika Novakovska, na ir nebestartuojanti Agnieška Gžybek buvo trečios.

Aišku, pergalės lenkių gražesnės buvo individualios. Pirmiausia, Lenkijos armijos kapralė, Krystyna Guzik dabar jau Palka, pasižymėjo ne tik universiadose ar karinių pajėgų čempionatuose, bet turi ir sidabrą iš Pasaulio čempionato, vykusio 2013 Čekijoje, o taip pat keturis pasaulio taurės podiumus.

Tame pačiame čempionate 2013 Čekijoje įspūdingai per masinį startą finišavo ir Monika Hojniš:

Pastaruoju metu du sėkmingus sidabrinius startus fiksavo ir Veronika Novakovska, na dabar, kaip ji pati sakė, jos sėkmingas skaičius duo pasireiškė tuo, kad šiemet ji pagimdė dvynius, du sūnus.  Šauni mama apie visą tai veda ir blogą.

Novakovska pati yra iš Dušnikų, tai ir mus ten kviečia, tad iki pasimatymo naujame objekte Lenkijoje!

On the ocassion of the European Biathlon Championship in Duszniki Zdroj, so we take a chance to review the biggest achievements of Polish biathlon – from 1968 up to ….