Hochfilzen. Sezono viršūnė.

Hochfilcenas yra vartai į Kicbiuelio Alpes, vienas iš geriausių slidinėti Tirolio vietų. O Tirolio sostinėje Zalcburge, kaip žinia, yra IBU būstinė. Tad Austrijoje mėgsta vykti pasaulio čempionatai – Zalfeldene vyko pats pirmas, dar 1958 metais, o taip pat pirmas bendras vyrų ir moterų eventas – 1989 metais, Feistritz an der Drau (beveik ant Slovėnijos sienos).

Pačiame Hochfilcene čempas buvo 2005 metais, tada medalius gavo Riko Grosas, Fišeris, Puare, Bricis, Čepikovas ir, aišku, Bjorndalenas. Tarp netikėtų laimėtojų individualkėje auksą ėmė čekas Roman Dostál, kuris dabar šios šalies televizijoje komentuoja biatlą. Tarp moterų – Henkel, Disl, Piliova, Zaiceva, bet ir, pavyzdžiui, kinietės – Sun Ribo ar Lju Sjanin.

Bet grįžkime į realybę. O realybė šiais metais vyko 1,1 km aukštyje. Kaip viską išaiškino žymus  ekstrasensas  specialistas iš Rusijos, Austrijos biatlono centro trasas išsiskiria tuo, kad čia nėra „aštrių pakilimų“ (kas patinka daugumai sportininkų), bet tuo pačiu ir ilgų nusileidimų – kentėti tenka vienodai ilgai ir visur. Nėra ir vieno kūno sudėjimo sportininkų persvaros prieš kitus.

Šaudyklą dauguma vertina kaip ramią, ne loterinę. Tiesa, čia irgi gali keistis oras – bet tam numatyti reikia stebėti dūmus iš kamino, kuriuos galėjote matyti visose transliacijose – jei jie ramiai kyla į viršų – oras stabilus… Jei išblaškyti – oro sąlygos keičiasi, metas kelti paniką slidžių paruošimo brigadai.

Čempionatas prasidėjo miksu, kuriame jau ir nusistovėjo aiškios, mūsų senai numatytos,  viso čempionato tendencijos – vokiečių (pirmiausia Lauros Dahlmeier) ir Fourcade‘o dominavimas. Rusai naglai išstatė į pirmą estafetę kadaise Epo ragavusį Loginovą, ir pasiėmė trečią vietą, todėl kelias dienas čempionate tvyrojo įtampa.

Mūsiškių maišytą estafetę uždrožė jau I etape šaudyme stovint Natalija K (kaip ir čekų – nauja starterės rolėje Eva Puskarčikova), o dabaigė taip pat atsistojęs – Vytautas Strolia. Rokui Suslavičiui startuoti kaip ir neteko. Visgi mūsų rinktinės štabas audė kokią tai slaptą mintį ir po kelių dienų nepavargęs į trasą šoko Tomas Kaukėnas, kuris sprinte nepataikė tik vieną kartą ir suma sumarum užėmė geriausią per sezoną 31-mą vietą, tik 1:30 atsilikęs nuo čempionu siurpriziškai tapusio Benedykto Doliaus.

Na o paskui prasidėjo nuobodybės, t.y. Dahlmeier ir Fourcade pergalės, kurių monotoniją kiek praskaidrino tik Gabrielos Koukalovos sprintas, pirmieji istorijoje amerikiečių podiumai ir rusų vyrų uždominavimas estafetėje. Mūsiškių abi estafetės buvo pralenktos ratu, nors merginos kiek aplenkė bulgares (austrės sugebėjo išsisidkvalifikuoti dėl godumo imti daugiau šovinių nei priklauso), o vyrai – didžiuosius britanus.

Tiesa, toje vyrų estafetėje buvo gražus vaizdas, kaip kažkokiu nerealiu „užlupimu į kalną“ Dominykas Landertingeris sugebėjo kovoje dėl bronzos padėti į vietą vokiečių komandą. Medalį gavo ir veteranas Danielius Mezotičius, kuris dalyvavo dar pradžioje minėtame 2005 metų čempionate.

Čia ratas užsidaro, ir balatono karavanas išskrendą į priešolimpinę savaitę į Aziją.

Thirty Thousand Pairs of Eyes

Thirty Thousand Pairs of Eyes

Ne paslaptis, kad šio puslapio užsklandoje – bent jau kol kas –  Nove Mesto Moravijoje  trasa,  pakilimas į patį bjauriausią kalniuką. Aišku, savaitgalį viskas atrodė kitaip, nes čia buvo minių minios. Čekai tiek šeštadienį, tiek sekmadienį į ir prie “Vysočina Arena” surinko per 30 tūkstančių žiūrovų

Kaip galėtume apžvelgti šį turą? Kažkas taikliai pajuokavo, kad jau ne vienus metus vyksta Pasaulio taurė, o gale atsiimti Krištolinės taurės visada ateina Martenas Furkadas, ir visada atsiveda naują panelę (pirmoji jo “partnerė” buvo dar Neuner, o šiemet turbūt mažai kas abejoja, kad ja bus Laura Dahlmeier…). Taigi, dar vienas Furkado hat-trick‘as…

Etapas turėjo ir savo herojų, tarp moterų – tai neabejotinai pirmą kartą į aukščiausias pozicijas prasibrovusi Anaii Ševalje. Tarsi iš niekur atsiradusi, tačiau kažkada ir jaunių festivalių dalyvė, ir universiados nugalėtoja, čiuvašė Tatjana Semionova, dabar žinoma kaip Akimova. Na, ir reikia pasakyt – ir Gabi Koukalova, juk kaip sakė treneris Rybaržas, olimpiada būna kartą į keturis kartus, bet tokios akimirkos būna vienąkart.

Ką galime pasakyti apie mūsiškių startus? Na, kaip praėjusiame straipsnyje apie Pokljuką galima tik burbtelėti MGPSNŠ ir kad patekti į persekiojimą (o kur dar masinis startas) lietuviams būtina šaudyti O+O. Tačiau esame solidesnis saitas, nei delfi komentaras, tad turėtume nesispjaudyti, o šiek tiek paanalizuoti. Akivaizdu, kad šaudydami taikliai Tomas ir Vytautas, (o neabejoju ir Karol) būtų bulgaro Gerdžikovo lygio ir greitesni, t.y. į “stihačką” būtų pakliuvę. Mūsų moterys, deja, ne – net Baiba Bendika “kojomis” jas lenkia minute.

Bet, reikia pasakyti, Nacijų taurės apskaitos formulė, mums yra palanki. Kad ir kaip Baiba yra palikta faktiškai vieniša, taip ir Mikis Riošas, kad ir kaip varo – Belgijos neišves virš mūsiškių. Dabartinėje padėtyje abi mūsų komandos yra 22-oje vietoje, kas reiškia po 2 atstovus olimpiadoje. Vyrai nedaug atsilieka nuo 21-mų suomių, kiek daugiau lenkia lenkus ir japonus. Moterys, savo ruožtu, jau gerokai atsilieka nuo esčių, o jas vejasi korėjietės ir rumunės.

Varžybų palankumas tame, kad persekiojimai ir masiniai startai į Nacijų taurę (išskyrus pasaulio čempionatą) nesiskaito (artimiausi startai yra Oberhofo sprintas ir Rupoldingo sprintas bei estafetė). Tad koks vienišas herojus/ė negali įtempti paskui save trijų savo šalies sportininkų (iš tikrųjų, Lietuvos vyrai kartu dabar turi daugiau taškų nei Furkadas).

Reikia pripažinti, kad sukorėjinti Frolina ir Starodubcevas taip pat nėra tokie, kaip jaunystėje. Lietuvai palankus ir visiškas Kinijos pranykimas (beje, IBU taurėje pasirodė keli Taivanio atstovai – red. past.)

Šią savaitę didelių varžybų nebus, tad kalbėsime matyt daugiausia apie dopingą, lankykite mūsų blogą.

Storsjöodjuret

Storsjöodjuret

Nežinau, kokios tikros priežastys, bet Storsjön ežero vėjas Östersunde visada mėgsta pamaišyti kortas, taip buvo ir šiemet, bent per moterų individualias 15km lenktynes. Na, ir per vyrų taip pat.

Jose nugalėjo (kaip ir turėtų būti pagal prognozes) Laura Dahlmaier, šį kartą su dviem nepataikymais. Paskutinis netaiklus šūvis kainavo pirmą vietą Anaïs Bescond, nors ji pirmavo dar išvažiuojant iš paskutinės šaudyklos, o štai visi taiklūs šūviai ir nauja uniforma  pirmas starto numeris ant pirmojo podiumo užkėlė kaimynę Darja Jurkevič.

Na ką mūsiškės – Diana 69-ta su 9 nepataikymais, Natalija K. – 84-ta su 10, Natalija P. – 92-ta su 7-iais. Pasaulio taurės įskaitoje Lietuvai kol kas tai reiškia 23-ą vietą, gerai, kad lenkiame rumunes ir latves (nors Baiba buvo 36-ta su 5 nepataikymais). Deja, dabar į “taškus” patenka ir daugiau mūsų tiesioginių konkurenčių – gerai pasiruošusi atrodo japonė Fujuko Tačizaki užėmusi net 26-ą vietą (4 pro šalį), o tokiai Pietų Korėjai taškus renka dabar Ana Frolina Bulygina, pasiekusi 38-ą laiptelį su 5 nenumuštais taikiniais.

Vyrų rezultatai buvo stebėtinai panašūs į moterų – nugalėjo favoritas Furkadas, nepaisant 2 nepataikymų. Paskutinis ruožas pergalę kainavo Johannes Thinges Boe, na, o trečioje vietoje – baltarusis Čepelinas. Pirma starto pozicija irgi pasirodė nebloga – podiumą, 6-ąją vietą pasiekė Andrejus Rastorgujevas.

Vyrų tarpe tarp lietuvių geriausiai pasirodė vakarykštis solinezantas Vytautas Strolia, kurio 4 nepataikymai davė jam vietą eee septyniasdešimtuke. Kiti lietuviai irgi aplenkė nemažai ir gal žymesnių vardų. Bet tačiau gerai sekėsi jau kitų šalių konkurenčių Nacijų taurėje atstovams – Rostorgujevą minėjom, mūsiškius aplenkė ir Bricis, tačiau net 14-tas buvo rumunas Pučianu, į Top20 pakliuvo ir suomis Gronmanas, 21-as liko estas Kaurys Kioivas.

Nacijų taurėje kol kas esame 23-i.

 

Hallo Frau Neuner!

Hallo Frau Neuner!

Kad nebūtume apkaltinti ištisai spoksantys “rytų kryptimi”, šiandien mūsų rubrikoje “Be subtitrų” sukame žiūronus vakarų link, ir pristatome dar vieną legendinį filmą apie biatloną, vokiečių Ralfo Heincke ir Floriano Heidelbergerio  beveik prieš dešimt metų susuktą juostą “Mit den Waffen einer Frau – Gold im Visier!“. Kartu su – sunku net patikėti – Kati Wilhelm, Lang nee Hitzer, Beck nee Glagow, Henkel,  Buchholz, Hauswald, Apel ir tada dar visai jaunute, bet jau čempione Magdalėna Neuner.

Šiandien sunku vėlgi patikėti, kaip seniai Neuner paliko didžiąsias trasas (ir kad šis dešimtmetisnesusivedė į nesibaigiančias jos DVIkovas su Daša Domračeva). Magdalenai šį lapkritį gimė antrasis vaikas, sūnus Jozefas – tad jos ir Kati Wilhelm kaip komentatorių dueto vėl teks palaukti. Na o kol kas – tiems kas moka vokiškai – gero žiūrėjimo, gal ir ašarą nubrauksit. Kitiems belieka priminti, kad ir šiemet bukių tarpe favoritė nr.1 paimti Krištolinį gaublį ir toliau yra vokietaitė, šį kartą Laura Dahlmeier.

„Der formal biederen Sportdokumentation mangelt es an kritischem Journalismus. Sie bietet weder tiefere Einsichten in den Sport noch hinterfragt sie die Aussagen der Sportlerinnen oder den aktuellen deutschen Sportler-Hype.“ – “Gold im Visier” (2007).