Pirmasis 2016/2017 sprintas

 

Taigi, šio sezono pradžios laukti jau ir nebeliko ko, nes šį rytą IBU taurės varžybas Beitostølene, Švedijoje pradėjo lūzeriai  visų šalių „B“ rinktinės, tarp kurių nemaža ir kandidatų į 5-6 rinktinės vietą Ostersunde. Vyrų sprinte nugalėjo vienintelis taikliai šaudęs, didelį komebaką darantis Vetlė Šostedas Kristjansenas, artimiausią persekiotoją dėl vietos norvegų elite Gjermundšaugeną pralenkęs 47 sek., ir 16 sek. – vokietį Reesą.

Žadėtas komebakas visai nepavyko rusui Dimkai Malyško, vos dviejuose šaudymuose nepataikiusiam aštuonis kartus. Užtai neblogai atrodo bulgaras Ilievas, su 5 nepataikymais likęs penktas. Už keturiasdešimtuko ribų irgi liko irgi 5 kartus nepataikęs, į trasas sensacingai grįžtantis 56 46 metų latvis Ilmaras Bricis.  Lietuviai startavo, sakykime švelniai – nelabai sėkmingai, mažiausiai nepataikymų surinko Šarūnas Jukna (neblogas FB adresiukas, ką?).

Moterų tarpe net 6 nepataikymai nesutrukdė nugalėti buvusiai slidininkei, tik pavasarį į biatloną perėjusiai vokietei Denise Herrrrmann. Aišku toks triukas pasiseka ne kiekvienam, pvz. nauja Čekijos komandos narė, irgi buvusi “lyžarka” Lud’a Horka nepataikė 5 kartus ir liko 36-a.

Antrąją vietą užėmė dabar mūsų kaimynė, iš Rusijos kilusi Dinara Alimbekova. Na o mūsų merginos – Natalija Paulauskaitė su dviem 56-a, o Kotryna Vitkūnaitė irgi su pora 77-a.

Na, o rytoj viskas, kaip tame filme “Švilpiko diena” – viskas iš naujo, vėl atsibundi, vėl Beitostølenas ir vėl sprintas 🙂

The King Is Alive

The King Is Dead, so… Long Live The Queen“ – dainuoja savo žymiausioje dainoje viena lietuvių grupė, bet mes puikiai žinome, kad nieko panašaus biatlono pasaulyje nėra. Karalius vis dar savo vietoje, ir neseniai jis prasitęsė savo kadenciją dar 2 metams. Nesvarbu, kad karieta kol kas paskolinta karalienei.

Aš asmeniškai Ole Einarą Bjørndaleną puikiai suprantu, nes mes gimę vien dieną ir todėl mūsų horoskopai identiški. O kalbat rimtai, tai tikrai sunku patikėti, kokį kelią jis nuėjo –  pirmose OEB‘o varžybose pasaulio taurėje startavo maždaug Gintaras Jasinskas ar Rene Zakhnos tėvas, o dėl dalyvavimo Lilehamerio olimpiadoje iš rinktinės išstūmė Eiriką Kvalfosą (kuris  savo ruožtu kiečiausias mūsų jau apdainuotame 1982 čempionate Minske).

Bet kadangi rubrika ir toliau vadinasi „Be subtitrų“, ir toliau siūlome jums pažiūrėti filmą „Biatlono karalius“.  Šiaip tai norvegų televizijos TV2 serialas (iš dviejų serijų), bet sumanūs rusai sujungė į vieną.

Ole Einar Bjørndalen er en av største idrettsutøvere noensinne. Norsk dokumentar.

The King Is Alive

Hallo Frau Neuner!

Kad nebūtume apkaltinti ištisai spoksantys “rytų kryptimi”, šiandien mūsų rubrikoje “Be subtitrų” sukame žiūronus vakarų link, ir pristatome dar vieną legendinį filmą apie biatloną, vokiečių Ralfo Heincke ir Floriano Heidelbergerio  beveik prieš dešimt metų susuktą juostą “Mit den Waffen einer Frau – Gold im Visier!“. Kartu su – sunku net patikėti – Kati Wilhelm, Lang nee Hitzer, Beck nee Glagow, Henkel,  Buchholz, Hauswald, Apel ir tada dar visai jaunute, bet jau čempione Magdalėna Neuner.

Šiandien sunku vėlgi patikėti, kaip seniai Neuner paliko didžiąsias trasas (ir kad šis dešimtmetisnesusivedė į nesibaigiančias jos DVIkovas su Daša Domračeva). Magdalenai šį lapkritį gimė antrasis vaikas, sūnus Jozefas – tad jos ir Kati Wilhelm kaip komentatorių dueto vėl teks palaukti. Na o kol kas – tiems kas moka vokiškai – gero žiūrėjimo, gal ir ašarą nubrauksit. Kitiems belieka priminti, kad ir šiemet bukių tarpe favoritė nr.1 paimti Krištolinį gaublį ir toliau yra vokietaitė, šį kartą Laura Dahlmeier.

„Der formal biederen Sportdokumentation mangelt es an kritischem Journalismus. Sie bietet weder tiefere Einsichten in den Sport noch hinterfragt sie die Aussagen der Sportlerinnen oder den aktuellen deutschen Sportler-Hype.“ – “Gold im Visier” (2007).

Hallo Frau Neuner!

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Klausimas daugeliui akivaizdus — kiek biatlono tikrai mes pamatome ant sofos, ar šalia trasos, netgi tribūnoje. Juk kai kurios vietos – ne tik dopingo kontrolė, bet ir sportininkų mikso zona, kur nusirenginėjama ar ta vieta kur trenerių elitas į binoklius spokso – praktiškai neprieinama.  Taip ir nepamatome, kad šaudyklos pagrindas – visai ne baltas kaip sniegas, o žalia žolė…

Vis dėlto kartais būna malonių išimčių. Viena tokių – Rusijos televizijos “Matč!” žurnalisto Iljos Trifanovo (taip, ten ne tik monstras Gubernjevas dirba) suorganizuotas siužetas, pavadintas „Biatlon Live“.  Žurnalistas sugebėjo  per vyrų estafetę praeitą gruodį Hochfilcene action kamerą užkabinti ne vienam įvykių liudininkui, tarp kurių buvo ir Rusijos rinktinės  narys Dmitrijus Malyška (trumpai) ir gydytojas Artiomas Kryncylovas (daugiausia).

Tokiu būdu kamera patenka „visur“, ir galime sekti kaip Lioha, Žeka, Dimka bei Antoha daugiausia Antochos pastangomis aplenkia norvegus (read padususį Svendseną) ir užima taip retą šiai sudečiai pirmą vietą.  Kitas malonus dalykas – fanai gali pratintis, nes šį ciklą Hochfilzene bus pasaulio čempionatas, ir biathlon family karavanas čia apsistos ilgiausiai.

Russian TV Match and their journo Ilya Trifanov managed to get action cameras on their sportsmen to witness the victory of their male relay last December in Hochfilzen, the future site of World Champion 2017. Can they repeat the feat this year in Sweden, with novices like Tsvetkov, Akimova and the evergreen Sleptsova in the mix with “Antoha”?

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Raubičiai – tolimi ir artimi…

Galime vartyti vienaip, galime vartyti kitaip – tačiau artimiausias aukščiausios, “A” klasės biatlono stadionas mums, lietuviams – net nėra 100 km nuo sostinės Vilniaus centro… taip, Raubičiuose, Baltarusijoje. Čia galima palenktyniauti ir  pabendrauti su OEB, pamatyti praeities legendas, netgi šauniai pasitreniruoti. Ir ne vien biatloną.

Vis dėlto šiandien sunku įsivaizduoti vėliavomis ir plakatais pasipuošusių fanų perpildytą traukinį Vilnius – Minskas, skubantį į Pasaulio taurės etapą. Ne tik dėl visažinio kaimynų tėvelio politikos. Vis dėlto, ir kažką  iš riboto vietovių tektų aukoti – negi Švediją, Suomiją ar Slovėniją?  Antra, kaip su orais? Tačiau IBU šiek tiek vilties Gudijos perlui palieka. Juk fristailo Pasaulio taurės etapas jau čia surengtas buvo!

Žvelgiant į praeitį, juk Raubičų istorija nuostabi. Kai IBU 1975 metais nusprendė surengti pasaulio čempionatą Sovietų Sąjungoje, čia praktiškai nebuvo nieko. Per rekordinius vienus metus nuo projektavimo pradžios (!) Mašerovo Baltarusijoje  čia iškilo 20 km trasa, dvi šaudyklos, du viešbučiai, saunos, o vėliau – ir tramplynai. Netgi gražuolė bažnyčia čia yra 🙂

Raubičų istorijos viršūne tapo 1982-ieji, kai čia dar kartą buvo surengtas pasaulio čempionatas, kuriame dominavo Ulrichas ir Kvalfossas (Šalna dar nestartavo). Vėliau kompleksas tapo toks gražus tik pastaraisiais metais… bet apie ką čia aš, juk apie visa tai yra puikus filmas (šį kartą tenka apgailestauti, kad ir be lietuviškų, ir be angliškų titrų).

Raubichi is the closest “Class A” biathlon stadium for Lithuanians, just 100 kms by train from the capital Vilnius. Will this site near Minsk, Belarus host the World Cup in 2020 or 2021? This blog showcases a little bit of Belarus biathlon history… and dont you forget the current generation in their new rosy uniforms!

Raubičiai – tolimi ir artimi…

Pirmasis blogo postas – apie Algį Šalną

Pradedant šį naują blogą apie biatloną, nebuvo abejonių, nuo ko pradėti – tai postu apie žymiausią Lietuvos visų laikų biatloninką, olimpinį bei pasaulio čempioną estafetėje ir 4 pasaulio taurės etapų individualų nugalėtoją. Ech… Ir aš turėjau sąsiuvinį su Vučeku, kur klijavau iškarpas, ir rezultatus, ir svarbiausias buvo  rezultatas TĄ žiemą vienas…

Ne visi gal žino, kad Saulius Petkus ir Gintarė Grikštaitė apie jį sukūrė dokumentinį filmą, kaip tai padarė galite paskaityti čia ir čia, o apačioje pamatyti visą puikų filmą.

When starting this blog, there was no doubt whom the first post should be about – it is a legend of Lithuanian biathlon, olympic and world relay champion and (!) a winner of couple of podiums too – Mr. Algis Šalna. This is a documentary in Lithuanian (unfortunately no titles yet) about his life and achievements (including meeting President Clinton in the White House), and contributions to some recent careers, like those of Sean Doherty and Claire Egan.

Pirmasis blogo postas – apie Algį Šalną