Viduržiemio nakties sapnas. Vyrai.

Svarbiausia mūsų komandoms šiemet – vieta pasaulio Nacijų taurėje, nes nuo to priklauso sportininkų skaičius kitų metų Pjengčiango žiemos olimpiadoje. Priminsime, kad 1-20 vietas užėmę atletai siųs ne mažiau 4 sportininkų, 21 ir 22 – po du, o 23 ir žemiau tik po vieną sportininką link didžiausio kiekvienam įvykio.

Šioje publikacijoje siekiame parodyti, kiek konkrečiai taškų dabar yra iškovojusios “kaimyninės” rinktinės, kokie atletai kiek pasižymėjo, ir pabandyti paspėlioti kas laukia ateityje. Mūsiškių nuotaikas  tiksliai reziumavo trenerio interviu, bet ar verta nors kiek prarasti optimizmą? Dabar į įskaitą eis Oberhofo sprintas, bei Rupoldingo estafetė ir sprintas. Persekiojimai ir visos kitos masakros į Nacijų taurės įskaitą neina, kas gal ir gerai.

Taigi, apžvelkime, kas kiek surinko taškų iš artimiausių persekiojamųjų ir persekiotųjų.

  1. Rumunija – 1122.0: Kornelis Pučianu – 444.5, Džordže Buta – 306.5, Rėmus Fauras – 262, Mariušas Ungurianu – 109;

Rumunijos rinktinės neabejotinas lyderis yra 27-erių sulaukęs Pučianu, Ostersunde sušiurpinęs net 14 vieta individualiose lenktynėse. 23 metų Buta ten pat liko visai netoli įskaitinių taškų, t.y. 47-oje vietoje. Blogos naujienos mūsų komandai yra tos, kad prie rinktinės artėja ir gerais startais vasaros biatlone pasižymėjęs 22-metų Ungurianu, todėl kartu su patyrusiu Fauru susidaro tokia kaip ir stabili apie 70-80 vietą asmeninėse imanti net ketveriukė, ir rumunų komandą pasivyti mūsiškiams tampa gana sunku.

  1. Estija – 1040.0: Кiauris Кoivas – 328, Rene Zahkna – 324.5, Rolandas Lesingas – 196.5, Martinas Remelingas – 108.5, Johanas Toliharmas – 50, Kalevas Ermitsas – 32.5

Šiaip tai derėtų paklausti, ką išvis šioje vietoje veikia estai, nes šiaip jų vyrų estafetės tipinė vieta yra 14 ar 15, o pernai Antholce buvo net 10-a. Vis dėlto yra kaip yra, rinktinėje išsiskyrė du lyderiai tai 33 metų Koivas daugiausia deka 21-os vietos individualiose lenktynėse, bei pagaliau pilnaverčiai pas vyrus atvykęs estų biatlono žvaigždės Zakhnos 22 metų sūnus Rene, pernai Chantuose pakliuvęs jau ir į persekiojimą. Kiti estai nestabilūs, ir tuo (teoriškai) galėtų pasinaudoti mūsų rinktinė.

     20. Latvija – 1019.0: Andrejs Rastorgujevas – 497.5, Ilmaras Bricis – 258.5, Daumantas Lūsa – 160.5, Robertas Slotinšas – 102.5

Čia viskas aišku – pusė Latvijos rinktinės tai Rastorgujevas, kuris su savo ne pirmą sezoną demonstruojamu greičiu greitai paguodos gėlių buketą iškeis ir į podiumą. Tačiau kaip šlubuoja kita dalis? Bricis aiškus sveikinamas daugelio, bet greičiu mūsiškiams įkandamas. 24 metų Daumants Lūsa iš esmės gerai pasirodė (su Baiba) Osteryje supermikste, bet šios estafetės į jokią įskaitą neina, tad bičas toliau startavo IBU taurėje. Savo ruožtu jį pakeitęs 25 metų Slotinšas jokių stebuklų neparodė, tiksliau užėmė vietų ir su trimis skaičiais. Taip kad tolesnė kova su latviais, ypač estafetės lygyje lietuviams labai reali ir reikalinga.

  1. Suomija – Olis Hidensalo – 445; Tuomas Grionmanas – 302, Tėmu Huchtala – 174.5, Samis Orpana – 68.5

Suomijos rinktinė pagal pasiekimus kol kas turi du lyderius ir (bent man) yra per žemoje vietoje. Olis Hidensalu Nove Mesto ėmė įskaitinius taškus sprinte ir persekiojime, o aplamai nepamirškie kad Olis ir Tuomas kartu su Mari ir Kaiša yra naujausi pasaulio vasaros biatlono čempionai mikse.

Dabartinius komandos taškus galima paaiškinti nebent tuo, kad trečiam numeriui Huhtalai yra 22 metai ir vasarą Otepėje jis startavo dar tarp jaunių. Orpanai jau 26-eri, ir jo geriausias pasiekimas yra 62 vieta 20 km lenktynėse pernai Holmekolene. Tai primena, kad jei etapas iš Tiumenės bus perkeltas į Suomiją, Kontiolahtyje suomiams gali įsijungti visokie papildomi varikliai, ir mūsiškiams vėl bus sunku juos gaudyt.

  1. Lietuva 973.0: Karol Dombrowski – 347, Тomas Kaukėnas – 332.5, Vytautas Strolia – 258.5, Rokas Suslavičius – 35.

  2. Lenkija – 838.0: Gžegožas Guzikas – 310, Mateušas Janikas – 215, Rafalas Penaras – 207, Lukašas Ščurekas – 65, Andžėjus Nendza – Kubinecas – 41.

Lenkijos rinktinė turi ilgalaikių bėdų su sėkmių stoka, kurią neva turėjo išspręsti Tomašo Sykoros ištreniruoti jauniai, tačiau jiems dar toli gražu iki įskaitinių taškų ir panašiai. Pavyzdžiui, mano nuomone, intelektu ir susitelkimu pasižymintis buvęs jaunis Penaras vis dar labai priklausomas nuo formos. Rinktinės lyderiu įsitvirtino rinktinės lyderę savo pavarde apdovanojęs 25-erių Guzikas, beje tarpušvenčiu nugalėjęs ir Lenkijos čempionate, ir daug dar žadantis. Visgi tai įkandami priešininkai.

  1. Japonija – 676.0: Mikito Tačizakis – 394.5, Cukasa Kobonokis – 157.5, Kosukė Ozakis – 71.5, Jundži Nagajis – 52.5

Tarp japonų taip pat turime vieną lyderį, taip pat savo pavarde moterų rinktinės lyderę apdovanojusį 28-erių Tačizakį, startuojantį labai labai stabiliai apie 70 vietą. 24 metų Ozakiui ir tuo labiau 35-erių Nagajis to pademonstruoti negali, daugiau naudingi estafetėse. O štai 25-erių Kobonokis man atrodo pavojingu priešininku – juk gruodį sprinte Obertilache, kad ir IBU taurėje – bet jis ėmė 16 vietą. Daug lemia ir tai, kad šiemet vienas etapas keliauja į Korėją, į Aziją, kur įprastai kovingi japonai norės pasirodyti gerai. O samurajus – pavojingas priešinininkas.

Rytoj pratęsime apie moteris…

Advertisements

Auf Schalke arba World Team Challenge

Gruodžio pabaiga – tai ne tik keli nacionaliniai čempionatai ir ne tik “Iževsko vintovkė“, bet ir didžiausias parodomasis biatlono turnyras mieste – taip vadinamas “World Team Challenge“, geriau žinomas futbolo komandos kurios stadione viskas vyksta, t.y. “Schalke” vardu. O šiaip jis vadinasi “Veltins Arena” ir yra Gelzenkirchene.

Žodis “team” čia naudojamas, nes prieš mass startą ir pagrindines lenktynes skirtingų šalių dalyviai suskirstomi poromis. Taip ir šiemet priekyje Anaii Beskon ir Žanas Gijomas Beatrixas, tada vokiečiai – Simonas Šempas ne su savo panele Prois bet su Vanesa Hinz, Franzi Hildebrand su Eriku Leseriu, čekai Gabriela Koukalova su Michalu “Boušeku” Šlesingeriu, tada rusai Aleksėjus Volkovas ir Olia Podčufarova, be abejo italai Dorotė Vyrer ir Dominykas Vindišas, dar norvegai sutuoktiniai Birkelandai, Austriją turėjusią atstovauti Lizą Hauzer pakeitusi Julija Švaiger ir Simonas Ederys, tada Ukraina – Aliona Pidrušna su Sergėjumi Semionovu, na ir pernai gerai pasirodė kanadiečiai, tai bus Megan Tendi ir paskutinė pavardė Macxas Deivisas.

“Šalkei” paprastai vokiečiai skiria daug dėmesio, pro aplinkinius kaimus ir miestus prasukamos lazerinio biatlono parodomosios varžybos. Nuo ryto vyksta ir dar vienas šou, tai mėtymosi sniego gniūžtėmis irgi “pasaulio čempionatas”. Be išmuštų dantų…

O šiaip parodomasis biatlono stadione turnyras rengiamas jau penkioliktą kartą, tad pirmą kartą čia tūkstančiai žiūrovų ir pasaulio biatlono elitas čia Herberto Fritzenbergerio bei tuometinio “Šalkės” vado Rudi Aussauerio bei seilę varvinančių televizininkų dėka čia pasirodė 2002 metų gruodžio 28-ą. Mind, žiūrovų skaičius kartais siekdavo ir 50kkk !

Ką galima pamanyti apie “Biathlon auf Schalke in Gelsenkirchen”. Mano nuomone, tai – gražios svajonės, kelio, kad biatlonas taptų ir miesto kultūros, miesto sporto dalimi – stipri pradžia. Praeis ilgi dešimtmečiai, ir tai bus pasiekta ne tik Vokietijoje. Kaip ir tai, kad kažkada “Šalkėje” startuos ir lietuvis ar lietuvė, nesvarbu už kokią komandą…

Thirty Thousand Pairs of Eyes

Ne paslaptis, kad šio puslapio užsklandoje – bent jau kol kas –  Nove Mesto Moravijoje  trasa,  pakilimas į patį bjauriausią kalniuką. Aišku, savaitgalį viskas atrodė kitaip, nes čia buvo minių minios. Čekai tiek šeštadienį, tiek sekmadienį į ir prie “Vysočina Arena” surinko per 30 tūkstančių žiūrovų

Kaip galėtume apžvelgti šį turą? Kažkas taikliai pajuokavo, kad jau ne vienus metus vyksta Pasaulio taurė, o gale atsiimti Krištolinės taurės visada ateina Martenas Furkadas, ir visada atsiveda naują panelę (pirmoji jo “partnerė” buvo dar Neuner, o šiemet turbūt mažai kas abejoja, kad ja bus Laura Dahlmeier…). Taigi, dar vienas Furkado hat-trick‘as…

Etapas turėjo ir savo herojų, tarp moterų – tai neabejotinai pirmą kartą į aukščiausias pozicijas prasibrovusi Anaii Ševalje. Tarsi iš niekur atsiradusi, tačiau kažkada ir jaunių festivalių dalyvė, ir universiados nugalėtoja, čiuvašė Tatjana Semionova, dabar žinoma kaip Akimova. Na, ir reikia pasakyt – ir Gabi Koukalova, juk kaip sakė treneris Rybaržas, olimpiada būna kartą į keturis kartus, bet tokios akimirkos būna vienąkart.

Ką galime pasakyti apie mūsiškių startus? Na, kaip praėjusiame straipsnyje apie Pokljuką galima tik burbtelėti MGPSNŠ ir kad patekti į persekiojimą (o kur dar masinis startas) lietuviams būtina šaudyti O+O. Tačiau esame solidesnis saitas, nei delfi komentaras, tad turėtume nesispjaudyti, o šiek tiek paanalizuoti. Akivaizdu, kad šaudydami taikliai Tomas ir Vytautas, (o neabejoju ir Karol) būtų bulgaro Gerdžikovo lygio ir greitesni, t.y. į “stihačką” būtų pakliuvę. Mūsų moterys, deja, ne – net Baiba Bendika “kojomis” jas lenkia minute.

Bet, reikia pasakyti, Nacijų taurės apskaitos formulė, mums yra palanki. Kad ir kaip Baiba yra palikta faktiškai vieniša, taip ir Mikis Riošas, kad ir kaip varo – Belgijos neišves virš mūsiškių. Dabartinėje padėtyje abi mūsų komandos yra 22-oje vietoje, kas reiškia po 2 atstovus olimpiadoje. Vyrai nedaug atsilieka nuo 21-mų suomių, kiek daugiau lenkia lenkus ir japonus. Moterys, savo ruožtu, jau gerokai atsilieka nuo esčių, o jas vejasi korėjietės ir rumunės.

Varžybų palankumas tame, kad persekiojimai ir masiniai startai į Nacijų taurę (išskyrus pasaulio čempionatą) nesiskaito (artimiausi startai yra Oberhofo sprintas ir Rupoldingo sprintas bei estafetė). Tad koks vienišas herojus/ė negali įtempti paskui save trijų savo šalies sportininkų (iš tikrųjų, Lietuvos vyrai kartu dabar turi daugiau taškų nei Furkadas).

Reikia pripažinti, kad sukorėjinti Frolina ir Starodubcevas taip pat nėra tokie, kaip jaunystėje. Lietuvai palankus ir visiškas Kinijos pranykimas (beje, IBU taurėje pasirodė keli Taivanio atstovai – red. past.)

Šią savaitę didelių varžybų nebus, tad kalbėsime matyt daugiausia apie dopingą, lankykite mūsų blogą.

Thirty Thousand Pairs of Eyes

Pokljuka Hat Trick

Kaip žinia, paštininkas visada skambina du kartus, bet štai antrajame, Pokljukos IBU taurės savaitgalyje jis ėmė ir paskambino tris kartus. Tris kartus jis paskambino ir ant aukščiausio pakylos sudėtingomis aukštikalnių sąlygomis užkėlė tuos pačius didvyrius – Laurą Dahlmeier ir Marteną Furkadą, kuriems, kaip teisingai dar prasidedant sezonui pastebėjo mūsų blogas, pergalės ir taip prognozuojamos.

Be abejo mus šį savaitgalį labiausiai nudžiugino Karol Dombrowski, penktadienio sprinte taiklaus šaudymo (O+O) ir valios (nuo nugalėtojo atsilikta mažiau nei dvi minutes) dėka 54-u numeriu patekęs ir į šeštadienio persekiojimo lenktynes, kur buvęs irgi 53-as (O+O+2+O). Kitiems musiškiams geriau pasirodyti sutrukdė netaiklūs šūviai (šią frazę turbūt verčiame abreviatūra, ir ateityje taupydami vietos rašysime KMGPSNŠ – red. past.). Kiti savaitgalio “sujungimo” įvykiai – Svendseno ir Kenteno Fijon Maije sugrįžimai sprinte, o štai persekiojime į gėles pakliuvo “belgas”, Turino olimpinis čempionas  Michaelis Riočas.

Estafetėje Karolis irgi važiavo abiem atvejais su O+O, ir didele energija, kas leido mūsiškiams užimti ir ne tokią blogą vietą, aplenkti dalį kaimynų. Dabar Nacijų taurės įskaitoje Lietuvos vyrų komanda yra 22 vietoje (beje tą keoficientą galite sekti čia).

Moterų tarpe ir toliau galingai atrodo Laura, tačiau cirke pasirodė dar viena vokiečių viltis Denisė Herman, pabėgusi iš slidinėjimo pasaulio,  KGPSNŠ. Savaitgalio veidais tapo į sceną grįžusi jau dviejų mažų vaikų mama Anastazija Kuzmina vis dar iš Slovakijos. Čia jau neskaitant to, kad į persekiojimą atsirinko, pavyzdžiui Eva Tofalvi iš Rumunijos. Na ir antrame kadre matote šaudymą saulutės, “rodačkos z Harrachova” – ant podiumo pirmą kartą – ir ne po sprinto – užvažiavo Eviko Puskarčikovos traukinukas. O, kad ne paskutinį… Juolab, kad sportininkė atvertė naują puslapį  žavaus čekiško žioplumo istorijoje, interviu po finišo pareiškusi, kad galvojo, kad vijosi ketvirtą vietą…

Jei penktadienį ir šeštadienį MGPSNŠ, tai estafetės rezultatai liko visai įkvėpiantys. Šaudymas visai pavyko (ypač Natalijai Paulauskaitei gulomis), ir Lietuva liko 20-a, aplenkusi Frolina pastiprintas korėjietes, estes ir rumunes. Minėtame Nacijų tautų reitinge yra 22-oje vietoje ir tęsia kova už olimpiadą. Na, o šiaip laimėjo vokietės, aplenkusios prancūzes, o sąlygine sekmadienio pažiba tapo Anastasijos Merkušinos iš Lvovo šaudymas.

Na ir iš biatlono palydėjome Andreja Mali

 

Shoot The Runner

Na ką Dievas davė, ir Ostersundo persekiojimo varžybose turėjome ir savo atstovą, tai Tomas Kaukėnas. Jis užėmė 58-ą vietą.  Iš statistikos įdomu tai, kad Tomas sprinte šeštadienį šaudė labai greitai, tai yra panašiai greitai kaip koks Bjorndalenas ar koks Šlesingerys, kuris su savo komanda visą vasarą treniravosi greičiau šaudyt… 

fastshooter

Sekmadienio vyrų varžybos buvo įdomesnės nei moterų, nes parodė, kad  Furkadas irgi žmogus ne robotas  nepataikius keturis kartus, bus kas tave pasiveja, šį kartą asasinai buvo du rusai – pagaliau iš IBU taurės nelaisvės paleistas, Zemfyros žiemietis iš Ufos Antonas Babikovas, bei maskvietis, kaip kalba didelis krepšinio gerbėjas Maksimas Cvetkovas (čia tiems kurie nepažįsta jųjų).

fourcade_babikov

Na, o anksčiau ryte be mūsiškių įvykusiame moterų pasipersekiojime pirmą kartą su nauja pavarde nugalėjo čekė Gabriela Koukalova, beje į Top20 tilpo ir dar 3 jos komandos draugės. O didžiausią palipimą į viršų (t.y. į antrą vietą po Lauros Dahlmeier) atliko biatlonininkė, kurios su jos šaudymo greičiu ir aplamai dar nereikia skubėti nuvertinti – italė Dorothea Wierer.

Jau rytoj karavanas kraunasi daiktus į lėktuvą į skrenda į Pokljuką Slovėnijoje.

 

Storsjöodjuret

Nežinau, kokios tikros priežastys, bet Storsjön ežero vėjas Östersunde visada mėgsta pamaišyti kortas, taip buvo ir šiemet, bent per moterų individualias 15km lenktynes. Na, ir per vyrų taip pat.

Jose nugalėjo (kaip ir turėtų būti pagal prognozes) Laura Dahlmaier, šį kartą su dviem nepataikymais. Paskutinis netaiklus šūvis kainavo pirmą vietą Anaïs Bescond, nors ji pirmavo dar išvažiuojant iš paskutinės šaudyklos, o štai visi taiklūs šūviai ir nauja uniforma  pirmas starto numeris ant pirmojo podiumo užkėlė kaimynę Darja Jurkevič.

Na ką mūsiškės – Diana 69-ta su 9 nepataikymais, Natalija K. – 84-ta su 10, Natalija P. – 92-ta su 7-iais. Pasaulio taurės įskaitoje Lietuvai kol kas tai reiškia 23-ą vietą, gerai, kad lenkiame rumunes ir latves (nors Baiba buvo 36-ta su 5 nepataikymais). Deja, dabar į “taškus” patenka ir daugiau mūsų tiesioginių konkurenčių – gerai pasiruošusi atrodo japonė Fujuko Tačizaki užėmusi net 26-ą vietą (4 pro šalį), o tokiai Pietų Korėjai taškus renka dabar Ana Frolina Bulygina, pasiekusi 38-ą laiptelį su 5 nenumuštais taikiniais.

Vyrų rezultatai buvo stebėtinai panašūs į moterų – nugalėjo favoritas Furkadas, nepaisant 2 nepataikymų. Paskutinis ruožas pergalę kainavo Johannes Thinges Boe, na, o trečioje vietoje – baltarusis Čepelinas. Pirma starto pozicija irgi pasirodė nebloga – podiumą, 6-ąją vietą pasiekė Andrejus Rastorgujevas.

Vyrų tarpe tarp lietuvių geriausiai pasirodė vakarykštis solinezantas Vytautas Strolia, kurio 4 nepataikymai davė jam vietą eee septyniasdešimtuke. Kiti lietuviai irgi aplenkė nemažai ir gal žymesnių vardų. Bet tačiau gerai sekėsi jau kitų šalių konkurenčių Nacijų taurėje atstovams – Rostorgujevą minėjom, mūsiškius aplenkė ir Bricis, tačiau net 14-tas buvo rumunas Pučianu, į Top20 pakliuvo ir suomis Gronmanas, 21-as liko estas Kaurys Kioivas.

Nacijų taurėje kol kas esame 23-i.

 

Storsjöodjuret

So, What Are The Chances…

Taip kadaise dainavo grupė Duran Duran, o mes visos Taurės laimėtojų šansų apžvalgai pasirinkome bukių keoficientus. Nes juk žmonės iš jūsų naivumo ten uždirba pinigus, ir niekad nepralaimi, tad jų žvilgsnis į galimybes turėtų būti / yra kiek šaltesnis.

pasauliotaurevyrai

Vyrų tarpe, atrodo, viskas jau seniai nuspręsta – nesvarbu, kad žada senis / jaunasis tėvas Bjordaelenas.  Iš kitų keoficientų komentarų – nelabai bukiai tiki Jakovo Fako sugrįžimu, nei Kentenu Fijon Maije. Vietos bepročiams pamaloninti įtrauktas Lietuvos rinktinės lyderis.

pasauliotauremoterys

Tarp moterų, jau antrą sezoną įkyriai lydere statoma Laura. Mano nuomone, smarkiai nuvertinti “baliavoti baigusios” Dorotėjos šansai. Nepaisant sekmadieninio Verčos nusišaudymo, tarp čekių biatlonisčių tokio didelio klasių skirtumų neturėtų būti. Na ir pabaigai reikia pasakyti, kad bukiai atkreipė dėmesį į pirmuosius sezono startus Sjusjøen ir bent jau į sąrašo dugną įtraukė Himalajų nugalėtoją Žiustin Breza!

Review of Lithuanian bookies odds for the new 2016/2017 WC season. Do you agree?

Mixed Up

Pasaulio taurės sezonas prasidėjo mikso varžybomis Švedijoje, kurias nesunkiai laimėjo Norvegijos rinktinė, į priekį ją išvedė trečiame etape Bjorndalenas. Ir lygiai taip pat nesunkiai antri liko vokiečiai beigi vokietaitės. Užtai tik finiše dėl trečios vietos Dominykas Windischas apdėjo Šipuliną, o fotofiniše dėl podiumo – šeimininkas Fredrikas Lindströmas pralenkė Ondžejų Moravecą. 

Lietuva pradėjo teip sau – pirmą etapą Diana su vienu ratuku baigė paskutinė 24-a , vėliau Natalija K. pakėlė į 20-tą vietą, Tomas perdavė netgi 19-tas, tačiau netaiklūs Vytauto šūviai lėmė, kad teko vėl vytis kanadietį, pralenkti… bet likti LPD ir dvidešimt pirmiems.

Vakare vykusį supermiksą, po šiek tiek spaudimo iš vokiečių ir austrų pusės, visgi prognozuotai laimėjo Prancūzija arba Marie Doran Habert ir Martain Fourcade. Pradėjusi Leščinskaitė šį kartą šaudė neypataikliai, tačiau savo etape net 5 vietas buvo atlošęs Karol Dombrowski (pavyzdžiui pirmą ratuką jis praėjo 3:45, tai tik 11 sek lėčiau už Furkadą, t.y. Ederio, Lesserio ir Savickio lygio greitis – tiesa panašiai neblogai varė ir latvis Lusa – IR po to 0+0 šaudymas) tačiau greitai ekranuose pamatėme, kad pro Gabrielę pralekė Furrrkadas….

ostersund_supermix_lt

Jau veikia nauja biathlonresults.com sistema, statiskos megėjams tikrai rekomenduojam…

Norway opens the new season with a victory in the mixed relay. Germany in second place, followed by Italy. France win supermixt, with Latvia in 12th (without Rastorgujevs).

Where Do You Go?

Šiandien jau rimtas viso sezono startas, ir ta proga tiesiog prašosi kažkokia apžvalginė, ilgesnė publikacija. Taip ir padarysime – apžvelgsime iš eilės visus šių metų etapus. Tiesą atskleisti padės pernykštis Gabrielos dar Soukalovos interviu Čekijos bulvariniam leidiniui „Blesk“, kur dabartinė Pasaulio Krištolinio gaublio turėtoja patarinėjo, kur verta ar neverta vykti biatlono fanams.

Šiemet tvarkaraštis kiek pasikeitė, tai kai kur teks suktis su aprašymu patiems. Į tarpus sukišau čekiškus filmukus apie atskiras trasas, kurias parengė Jamesas Hetfieldas iš Metallica čekų „B“ rinktinės treneris ir asmeninis Veronikos Vitkovos draugas Marekas Lejsekas. Taigi, pradedame:

Östersund, Švedija, lapkričio 27 – gruodžio 4

„Patariu į šią vietą nevažiuoti. Toje Švedijos dalyje visą laiką tamsu, baisiai šaltai ir baisiai pučia vėjas [na mes tai jau šiemet supratomered. past.] O dar Ostersunde tikrai prasta virtuvė. Visą savaitę valgome daugiausiai mėsos kukuliukus, kuriuos tik iš desperacijos vadiname kukuliais. Aišku, aš juokauju, bet iš visų Pasaulio taurės etapų tai mažiausiai patraukli vieta žiūrovams, o ir pačiame mieste nieko ypatingo nepamatysite.

Į varžybas taip pat ateina per mažai žmonių. Nuotaika gali pagerėti tik tada, jei gausiai prisninga, ir jei žmogui patinka truputį pabūti vienam, tai jis užsidaro namelyje, ir truputį pabūna tikrai vienas. Mūsų [čekų – red. past.] komandai čia gerai dar tai, kad kažkokiu stebuklingu būdu vis laimime ir laimime čia miksą“, – priežastį atskristi į Švediją visgi atrado praėjusio sezono lyderė.

Pokljuka, Slovėnija, gruodžio 9-11

„Polkjuka mums [vėlgi čekams – red. past.] yra tokie kaip jau antri namai pasidarę, nes čia dažnai vyksta treniruočių stovyklos, ir gyvename viešbutyje „Šport“ visai šalia trasos. Kuo labiau važiuoji į pietus [Europos], tuo žmonės komunikabilesni. Slovėnijoje biatlonas nėra toks populiarus kaip Čekijoje ar Vokietijoje, bet žmonės atviri ir draugiški. Žiūrovų ten daug neprivažiuoja, taigi ideali vieta tiems, kurie nemėgsta minių. Be to turiu pasakyti, kad tame „Šport“ geriausia virtuvė iš visų Pasaulio taurės viešbučių. Kada ir ką užsisakytumėt, viskas pirmos klasės“, – virėją gyrė Čekijos rinktinės lyderė.

Nove Mesto na Morave, Čekija, gruodžio 15 – 18

„Aplink trasą visada stovi daug žmonių, jie šaukia tavo vardą. O dar čia man vaidenasi, kad skamba mano mobilus telefonas. Stengiuosi važiuodama nepasukti į ramią vietą ir neatsiliepti“, – apie „gimtas vietas“ yra pasakojusi čempionė – į Čekiją po pertraukos grįš pilnavertis varžybų etapas.

Oberhofas, Vokietija, sausio 5-8

„Pokalėdinis etapas Oberhofe man visada priminė alkoholį. Šalia trasos visą laiką jauti karštą vyną ir karštus stiprius gėrimus. Daug žmonių ten ilgai blaivūs neištveria. Tai garsi biatlono istorijoje vieta, bet man ji asocijuojasi su rūku, įkyriai drėgnu oru. Pastoviai ten lyja… aš žaviuosi žmonėmis, kurie serga už mus per lietų. Tai, kad Oberhofas yra Rytų Vokietijoje primena ta didelė betoninė tribūna. Kita vertus, ten viskas pigiau, nei Vakarų Vokietijoje Bavarijoje“ – duodama interviu Gabriela dar nežinojo, kad vietoj rytietiško besniegio Oberhofo pigumo mėgėjams Rupholdinge pernai teks viešėti net du kartus.

Ruhpoldingas, Vokietija, sausio 11 – 18

„Tai pagrindinė vieta tiems, kurie nori prisisotinti biatlono atmosfera. Jaukus miestelis, labai simpatiškas. Centras supermodernus, tribūnos fanams aukščiausio lygio. Jose susirenka 50 tūkstančių fanų, ir tai jau kaip roko festivalis. Kiek prasčiau sporto žiūrovams, nes trasa sunkiai apžvelgiama. Joje daug kalnelių, posūkių posukėlių, ir visur stovi žmonės… kurie iš esmės pamato tik tai, kad kažkas pro juos labai greitai pralekia. Prie trasos trūksta ir didelių ekranų – kaip pas mus Nove Mesto jau yra – tad jei Rupholdinge nestovi centrinėje tribūnoje, neturi šansų pamatyti šaudymo, o tai mano nuomone didelis minusas“, – trūkumų sugebėjo surasti čekų čempionė.

Anterselva, Italija, sausio 19 -22

„Jei turite galimybę – į Anterselvą tikrai vykite! Tai puiki Italijos dalis, o jei aš būčiau fanė, viešnagę biatlono etape suderinčiau ir su slidinėjimu kalnuose. Vietovė yra aukštai kalnuose, ir gabaliukas nuo biatlono stadiono yra viena geriausių trasų Tirolio Alpėse. Miestelis gražutis, viešbučiai taip pat, geras maistas, dažniausiai geras ir oras – giedras mėlynas fonas. Žmonių taip pat būna ne per daug, priešingai – simpatiška, saulėta vieta, o stovėdamas vienoje vietoje gali matyti beveik vis trasą. Jei norite pasisemti energijos, pabūti kalnuose – geriausias pasirinkimas“, – savo konkurentės Wierer „tevoniją“ visaip gyrė čekė.

Hochfilzen, Austrija, vasario 9 -19

„Biatlono Meka. Jei kas nori pajusti tikrą biatlono nuotaiką, pirmiausia turi apsilankyti Hochfilceną. Į Austriją atvažiuoja daug fanų iš Vokietijos ir surengia čia tikrą spektaklį. Visi myli Hochfilceno etapą ir laukia Hochfilceno etapo [šiemet – pasaulio čempionato – red. past.]. Trasa yra matoma iš visų pusių, ir kadangi ratas eina laukais, žmonės tribūnoje visada žino, kas vyksta. Čia pamatysite daug daugiau, nei kitur. Oras paprastai būna saulėtas, žmonės būna mandagūs, ir matosi, kad Austrijoje yra tvarka“.

Pchjongčchangas (Pjončanas), 평창군,  Pietų Korėja

Apie šią vietą žinoma mažiausiai, joje varžybos vyksta metus prieš olimpiniu startus Korėjos kurorte. Anksčiau biatlomno bendruomenė labai baiminosi dėl sąlygų Azijoje, dabar jau aprimo. Mes vietoj citatos kviečiame pažiūrėti net du filmukus iš Pietų Korėjos – dokumentinį ir fantanstinį.

https://www.youtube.com/watch?v=0vxHdjCoUtY

https://www.youtube.com/watch?v=9AyjKXmU9qY

Tiumenė, Rusija, kovo 9 -12

„Rekomenduočiau į Rusiją vykti tiems, kurie turi išpaikintų, nežinia ko norinčių vaikų. Ten jie pamatytų, kaip mes visai gerai gyvename, kaip reikia gerbti ir džiaugtis tuo, ką turime. Kai atvažiuodavau į tokį Chanty Mansijską, visada prisimindavau kokia graži ta mūsų Čekija, ir kiek daug joje žmonių, kurie be reikalo niurzga. Skirtumas tarp žmonių netgi kvapą gniaužiantis. Štai iš džipo išlipa ponia su audinės kailiniais, o šalia eina ponios skudurais apsisukusios kojas, kad nesušaltų. Rusijoje gyvename normaliame viešbutyje, bet ten yra ir tokių su aukso stogais, o šalia – kaimo gatvelė, laksto laukiniai šunys. Jei kas tikrai nuvyks taip toli į Rusiją, tai manau gaus daugiau įspūdžių iš kitko, nei biatlonas. Rusijoje šalta, vėjas stiprus, sirgaliams nėra lengva, bet „krūta“, – dar apie Chantuose vykusį etapą pasakojo jo nugalėtoja.

Holmekollen, Oslo, Norvegija, kovo 17 – 19

„Dar viena legendinė vieta. Oslas – labai gražus miestas. Žiūrovams – įdomybė… stadione yra dideli ekranai, o varžybas komentatorius veda angliškai. Iš tribūnų matosi šaudykla, trasa, o tuo pačiu ir Oslas su įlanka. Miestas turi turtingą istoriją. Mane domina kultūra, tai prieš kelis metus pavyko, kad ir truputį slapta nuo trenerių, pažiūrėti Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Man tai buvo patirtis panaši, kaip sirgaliui gyvai pamatyti varžybas“, – savo meniškai prigimčiai interviu ištikima išliko Soukalova.

We review the locations for the IBU World Cup 2016 – 2017 with a help of an old interview from Gabriela Koukalova and videos from Czech Biathlon Vimeo channel.

And The Wind The Wind Is Blowing…

Pirmosios IBU taurės varžybos Beitostolene pasižymėjo ne tik uraganišku vėju, bet ir tuo, kad buvo išbandyta nauja, elektroninė taikinių sistema. Sportininkų profiliai pražydo nuotraukomis, vaizduojančiomis jų taiklumą (pas mus – iliustracija iš ispanės Viktorijos Padial FB profilio). Na, o sekmadienį – vėl sprintas ir galimybė “pasitaisyti” – aišku tik tada, jei leidžia oras :).

Sekmadienį Denise Herrmann nepataikė tris kartus ir užėmė trečiąją vietą, kita vokietė Nadin Horchler vieną ir užėmė antrą vietą, o štai su vienu nepataikymu bet pirmą vietą užėmė vakarykštė jaunė Markéta “Makula” Davidová, kuri rodo kad abiturientės žodžiai, ištarti per čekų sezono apdovanojimus, kad “nori atsirinkti į olimpiadą” – ne tušti.

Vyrų tarpe reabilitavosi Malyška, užėmęs antrą vietą, tačiau nugalėjo jo tautietis Jelisejevas. Trečias liko norvegas L’abee Lundas, nepataikęs net keturis kartus. Bricis pakilo jau į devynioliktą vietą, na o lietuviai ir lietuvės nedalyvavo.

Today is a special day for the young Markéta “Makula” Davidová of the Czech Republic who wins her first race from the second attempt. We all believe in unicorns.