Kai tau dvidešimt treji…

Tai jau paskutinė šio sezono publikacija. Mūsų rinktinės reikalus paskutiniame normaliame Lietuvos popieriniame laikraštyje apžvelgė biatlono federacijos vadovas, na o mes daugiau nieko negalime pasakyti, ką jau sakėme vėlyvą rudenį – šį sezoną švietė dvi žvaigždės – Lauros Dalmaier ir Martano Furkado.

Ir vis dėlto kokios panašios jų karjeros, net stebėtina.

Kai tau devyniolika, tu jau debiutuoji Pasaulio taurėje ir būtinai tai darai Holmenkolene.

Kai tau dvidešimt, tu atsiduri pagrindinėse pasaulio varžybose, ir jau pirmosios šalies rinktinės sudėtyje. Šiandien sunku patikėti, bet Laura buvo Sočyje (ir nieko ten ypatingo nenuveikė – nors pati šaudė O+O paskutiniame etape, vokietės liko dabar sunkiai įsivaizduojamoje 11-oje vietoje :), o Martanas 18-ta vieta sprinte debiutavo Pasaulio čempionate Pjenčane dar 2009-ais (tame, kur OEBas per ne tą tiltelį važiavo etc).

Kai tau dvidešimt vieneri, tu laimi pirmą medalį svarbiausiame sezono starte, ir tai sidabras. Martano atveju – suknistas olimpinis sidabras, kurį prognozavo tavo broliui.

Kai tau dvidešimt du, tu pagrindiniame starte jau imi auksą.

Kai tau dvidešimt trys tu jau imi tris… ir Didįjį Gaublį.

Apie abu šiuos sportininkus sakoma, kad – galbūt galbūt – jie geriausi visais laikais. Kitas dalykas, kaip sakė Laura, ten aukštai kalnuose nesvarbu, kiek aukso ir kiek pinigų turi…

OOOOO.lt closes the season with two world athletes – Laura D and Marten F clearly dominating the world scene, and we are looking to Pyeongchang Olympic 2018, where 4 representatives of Lithuania will be present!

Antroji sezono viršūnė. Pjončanas.

Alpensa… Alpensa… šitą vardą murmu aš per sapnus. Na, o jei rimtai – tai toks kurortas Pjončano regione, Kangvono provincijoje, Tėbėko kalnuose. Čia, vietos golfo klube, gudrūs korėjiečiai susuko stačią trasą, kurioje jau kitąmet vyks olimpinės lenktynės. Kovo pradžioje čia ir vyko kaip ir antras pagal svarbą, sidabrinis sezono startas.

Korėjoje biatlono varžybos vyko jau ne pirmą kartą, ypatingai pasižymėjo 2009 čempionatas, kur persekiojime Ole Einaras Bjoerndaelenas nuvažiavo tiesiai per tiltelį ne aplink, kuo susidarė kažkoks fenomenalus konfūzas – bausti jį (bei kitus juo pasekusius) už tai ar ne. Medalius ėmė ir tada dar jauni slovėnė Teja Gregorin, beigi tada dar kroatas Jokūbas Fakas.

Korėjoje labai neįprasta virtuvė, ir nors sudėtinės maisto dalys lyg ir tos pačios – jautiena, bulvės, makaronai – ne visų sportininkų skrandžiai tai suprato. Nors IBU ir organizavo linksmus pasižaidimus – lenktynes su maistu, pasigirdo svarstymų, kad reikės atsivežti savo virėją ir lyginimų su „Rolton“.

Bet grįžkime į lenktynes, o realybė šiemet ir vėl buvo tokia, kad kai kurie trasos posūkiai, tada priminę slalomo giganto pėdsakus, buvo ištiesinti. Tačiau be kritimų nebuvo apsieita. O ir lygių epizodų olimpiniame 2,5 km „aukštyn, žemyn“ rate beveik nėra, nebent prieš pat šaudyklą.

Pagaliau temperatūra pasitaikė nelabai pastovi, kaprizinga – tai lengvas šaltukas, tai visai solidus pliusas. Trasas išgelbėjo tik tai, kad buvo iš anksto pasirūpinta gausiu sniego sluoksniu, o brigados išgirdo senokai girdėtą pranešimą, kad kai kur trasa bus apdirbta salietra. Aišku, tokiomis sąlygomis geriausiai sekasi… geriausiems.

Moterų tarpe vėl dominavo Laura Dahlmaier (švariai atsišaudžiusi persekiojime, ji antrąją varžovę  – o tai buvo Kaisa – finiše lenkė daugiau nei minutę!). Maloniu epizodu reikėtų laikyti Natalijos Kočerginos greitį sprinte, kuris jai net po 1+1 šaudymo leido užimti 52-ą vietą, ir patekti į persekiojimą, kur jinai irgi nepataikė tik 2 kartus ir pakilo į 51-ąją poziciją (su Akimova). Vyrų tarpe sprinte dominavo Eberhartas, bet persekiojime – vėl Martenas.

Estafetę vokietės laimėjo net ir be Dahlmaier, o štai vyrų estafetė buvo smarkiai išblaškyta vėjų, ir prasidėjo visai neblogai Lietuvai – Tomas iš 25 komandų baigė 19-as, Karol buvo  17-as, Vytautas vienu metu net 16-as, bet viskas baigėsi kaip visada ir mūsiškiai buvo pavyti ratu. Savo svajonių lenktynes pravažiavo latviai sudėtimi Lūša, Bricis, Patrijuks ir Rastorgujevs kaimynų kolektyvą ištraukė net 14-ą vietą, kaip ir užbaigdami diskusiją, kas vertesnis būti čia po metų (nors “Lietuvos ryte” pasirodė ir polemizuojantis straipsnis – atvirai pasakius nelabai iš karto aiški jo mintis – red. past.).

Pamiršau parašyti, kad estafetę tai laimėjo prancūzai, antri liko stipriai dar nuo savo čempionato užsivedę austrai, treti – antra pagal pajėgumą Norvegijos sudėtis. O ir šiaip – nepaisant nuskambėjusios Peifferio citatos – Pietų Korėja pasirodė svetinga, savanorius subūrusi, dainuojanti ir šokanti šalis, ir iki Olimpiados dar neabejotinai patobulės.

Ir čia teks grįžti, nieko nepadarysi 🙂

 

 

 

 

The 5 Best Starts: Tomas Kaukėnas

In our first post in English, we would like to shed a light at the leader of Lithuanian team, Tomas Kaukėnas (26). He will celebrate his 27th birthday on May 1st, and he was born in the capital of Lithuanian wintersports – Ignalina, just like Gintas Jasinskas and (almost) Algis Šalna

Tomas showed his tallant from the early years, reaching the “flowers” in the World Junior Championship in Canmore, 2009, a place where a lot of future stars emerged even though not really in Mr Kaukėnas’ age group somehow. In 2011 at his lats World Juniors Champ at Nove Mesto, Tomas was 5th in sprint even with 1+1 shooting,  even though his competitors names now are obscure to an average fan (Golobkov, Kryukov, Djuzhev and Dakhno – anyone?)

Transition to the male biathlon followed, with sportsman from Ignalina becoming the leader of Lithuanian teams for many years after Vancouver (where he did not participate, as he was too young). Let’s have a look at some of these races.

#21, World Championship 2016, Holmekollen, 10 km Sprint

In the historical championship (it was supposed to be OEB’s last, no?) in cradle of Norwegian biathlon dominated by Norwegians, Tomas was focused and even with one mistake in standing he lost only 1:20 to Fourcade. The race opened him the road to pursuit, too.

#22, World Championship 2013, Nove Mesto na Morave, 10 km Sprint

Best days for Jakov Fak and Svendsen, but also best days for Tomas, who shot clean, and lost only 1:19 to winner and just over minute to Fourcade. The result opened the door not only to pursuit but also to mass start in this WC, and many promises for Sochi 2014.

#23, World Cup 2013/2014, Kontiolahti, 15 km Pursuit

This race in the springish Finnish town will be remembered for Johannes Tinges Boe missing 4 (!) in the last standing and still winning; Tomas played out the race also nicely starting 35 from the last sprint, and missing 2 in the last shooting, including last one. Also, nice day for Rastorgujevs, who reached flowers despite starting in 41st place.

#23, World Championship 2013, Nove Mesto na Morave, 20 km Individual

Another glimpse at the championship quite sucessfull for Tomas, with only 2 mistakes at the individual race, dominated by better shooters Fourcade (as always), Tim Burke, local guy Moravec and also to legendary Swedes Frederik Lindstrom and Bjorn Ferry in the Top5.

#23, World Cup 2013 / 2014, Pokljuka, 10 km Sprint

Another quite good day in the Slovenian mountains and wanishing snow in +3, with majority of current biathlon stars present, and Bjorn Ferry winning again, and Bjorndalen in the Top 6. Tomas better than the BOTH Boe brothers, though 🙂

There is another #23 place for Tomas, we know, but just did not want to mention it… Of course we are speaking about the 20 km individual in Sochi, where Tomas was competing up to the last standing only with Fourcade and Beatrix… However, the misses came not in time, and he was really upset at the finish. Probably just to have a revenge in 2018.

Our experience shows that the Ignalina man is capable to reach the peak of his running form just in time for the most important starts, so we hope it will happen again in the Hochfilzen again to suprise his competitors and break into the Top20 he deserves! Tomas is a really friendly and down to earth guy, no arrogance, and he can come himself to spectators tribune to watch a race and chat with fans (yes, we saw him do that)

Geriausių Tomo Kaukėno startų retrospektyvą baigiame nuorodomis į kelis šviežius interviu ir  palinkėjimais nustebinti priešininkus, visų pirma svarbiausiuose sezono startuose!

 

Ihr sollt ja nicht übervorteilt werden!

Iš karto po šaunios Kalėdinės pramogos atėjo Nauji metai, o su jais – ir du (kaip prisimenate, labai linksmi) vokiški etapai. Oberhofas šiemet buvo atgaivintas (netgi pareiškė, kad 2023 metais pretenduos rengti pasaulio čempionatą), o Rūpoldingas – vėl perpildytas. Jūs neturite būti apsigavę – tai vienos geriausių biatlono sezono akimirkų.

Statistine prasme didvyriai tie patys – atrodo, jau neįveikiamas Martanas Furkadas, atrodo, jau planuoja po Pjančano skristi tiesiai namo  čiučiuoti savo antrojo vaiko. Moterų tarpe, atrodo, kažkiek intrigos dar bus – nuo Oberhofo Lauros Dahlmaier nenugalimumu suabejojo madam Koukalova. Be to, lokomotyvo greičiu toliau kursuoja suomė Kaisa M.

Aišku, kiekvienas iš šių etapų turėjo savo didvyriu, pavyzdžiui viršuje esančiame siužete čekas Michal KrčmaŘ, kuris iš 26 vietos finiše nenustodamas kovoti atsidūrė net 3-oje pozicijoje. Jo tautietė Eva Puskarčikova netikėtai pasireiškė, kaip ne tik taikliai, bet ir greičiausiai pasaulyje šaudanti biatloninkė, kas jai atnešė vieną podiumą ir vienas gėles.
Iš ateities žvaigždžių akivaizdžiai kyla Kazachstano sportininkė Halina Vyšnevskaja, o taip pat Pichlerio genamos švedės – pavyzdžiui, Hanna Öberg ar Anna Magnusson.

Gerų žinių vokiška žiema atnešė ir mūsų komandai. Pavyzdžiui, gal ne visi suvokia, bet Karol Dombrovski yra tarp geriausių sezono šaulių (pažiūrėkite, kokiu procentu šaudo, geriau nei Pif-Paiferis ar Šempas, Svendsenas, Šipulinas). Toliau, Natalija Kočergina Oberhofo sprinte pasiekė 45 vietą ir pateko į persekiojimą (Gera antraštė – tik kodėl nuotrauka sena  – red. past.:).

Na ir aišku, mus nudžiugino Tomas Kaukėnas. Pirmiausia startuodamas pirmame etape ir taikliai šaudydamas neblogai išvežė vyrų estafetę Rūpoldinge. Pagavęs, kaip sako rusai, “kuražą” Tomas tęsė taiklią šaudliavą sprinto varžybose šiame objekte ir finišavo 32-as, tai yra ne tik su patekimu į persekiojimą, bet ir su pirmais sezono taškais. Nuotaika Lietuvos rinktinės lyderiui tikrai pagerėjo.

Nacijų taurės įskaitoje Lietuvos vyrai su 1437 taškais yra 21-oje vietoje (20-ti estai turi 1503, o 22-i suomiai 1416 taškų); lietuvės turi 1219 taškų ir yra 22-os (21-os yra estės su 1307, o 23-os įvairios Pietų Korėjai atstovaujančios moterys jau surinko 1176 taškus). Dabar mūsų laukia įskaitinės individualios varžybos ir estafetės Antholce – Anterselvoje, tad visiems linkime pirmiausia taiklumo ir antra sėkmės!

Viduržiemio nakties sapnas. Moterys.

Per 2016 metus Nacijų taurėje mūsų merginos kol kas tik labai nedaug nusileidžia Estijai, tačiau priešakyje laukia daug iššūkių. Yra ir viena mane kamuojanti paslaptis – o kur dingo Kinijos rinktinė?

  1. Japonija – 1159: Fujuko Tačizaki – 543.5, Sari Furua – 328.5, Rina Suzuki – 169.5, Jurie Tanaka – 117.5;

Japonės, panašu, į priekį išsiveržė tiek, kad lietuvėms tapo nepavejamomis. Komandos lyderė aiški – tai Tačizaki, kuri jau prisirinko daug įskaitinių taškų. Startuoja ir jos jaunesnė sesuo Rina, beje turinti jau Sočio patirtį. Bet Nove Mesto į persekiojimą, o Švedijoje į taškus pakliuvo ir 26-erių Sari Furuja.

19. Bulgarija – 1028; Emilija Jordanova – 437.5, Desislava Stojanova – 358, Stefani Popova – 195, Danijela Kadeva – 37.5

Bulgarijos komanda turi dvi stiprias lyderes – 27-erių Jordanova Ostersunde buvo netoli taškų, o 24 metų Stojanova Nove Mesto, pavyzdžiui, pateko į persekiojimą. 23 metų Popova šiaip gyvena ir treniruojasi Norvegijoje, tačiau dar nieko rimto iš to neišėjo, o jos bendraamžė Kadeva čia yra silpniausia grandis ir bent šį savaitgalį startuos IBU taurėje.

  1. Slovėnija – 983: Тėja Gregorin – 480, Anja Erzen – 398, Urška Pojė – 70, Andrėja Mali – 35

Labai neįprasta matyti Slovėnijos komanda šioje vietoje, tačiau joje vyksta žiauri kartų karta, ir vis dėlto komandą tempia 24-erių Erzen (Pokljukoje buvo 37-a), o dar labiau –  jau 36-erių Tėja Gregorin. Dar vyresnė už ja Andrėja Mali Pokljukoje startavo tik tam, kad atsisveikintų su biatlonu. Prisiminkime gražų momentą – 2006 metais šios dvi merginos su savo komandos draugėmis buvo juk net ketvirtos pasaulyje.

21. Estija – 941.0: Kadri Lehtla – 391, Johana Toliharm – 334.5, Grėtė Gaim – 190.5,  Kriistel Viigipuu- 25

Estijos vieta irgi kiek stebina, juk prie kelis metus metu buvo kalbama apie “fantastišką ketvirtuką”, o dabar komandą tempia iš esmės tik Kadri (pusėtinas pasirodymas supermikse su Zakhna) su Johana (55 vieta sprinte Švedijoje).  Esčių rezervų trūkumą rodo ir tai, kad iš jų moterų niekas nestartuoja šį savaitgalį Val Martello. Kaip ne keista, nors ir dabar lenkia mūsiškes, ši rinktinė šiemet atrodo tikrai ne invincible, visai “įkandama”.

  1. Lietuva – 799: Diana Rasimovičiūtė – 299.5, Natalija Kočergina – 279.5, Natalija Paulauskaitė – 140, Gabrielė Leščinskaitė – 80

23. Pietų Korėja – 748: Ana Frolina – 381.5, Mun Dži Chi – 266.5, Ko Eun Džung – 72.5, Chvan Che Suk – 27.5

Pietų Korėjos receptas būsimai Olimpiadai pasirodė toks pats gudrus, kaip ir rusų pasaka apie Viktorą Aną – “įsigyti” labai patyrusią tik Rusijos sportininkę Aną Bulyginą. Rusvaplaukė Frolina puikiai pasirodė vasaros biatlono čempionate Estijoje, bet ant sniego stebuklų ko tais neberodo. Į pagalbą jai pajungta labiausiai patyrusi visų laikų Korėjos biatlonininkė, trijų olimpiadų dalyvė, 2010-aisiais net taškus imusi 28-erių Mun Dži Chi.

Vos 20-metė Ko ir 24-erių Chvan iš esmės yra IBU taurės autsaiderės ir padeda tik estafetės, bet aš atsisakau patikėti, kad Korėja – ypač turėdama etapą pas save namie – jau parodė visus kozirius. Šios šalies rinktinė per šventinį tarpą treniravosi itin atkakliai, dalyvavo atvirajame Austrijos čempionate, tad manau, kad kova nebaigta – mūsų merginoms Pietų Korėja lieka rimtas iššūkis.

24. Rumunija – 627: Luminita Piskoran – 222; Diana Marian Salman – 185, Eva Tofalvi – 117.5, Joana Florina Kirstea – 102.5

Rumunijos komanda irgi yra gana žemai. Ko tai man jos neatrodo taip labai silpnesnės už rumunų vyrus.  Komandos lyderės vaidmens teko imti Luminicai, tačiau kol kas daugiausia ką pavyko ištempti tai 67-a vieta sprinte Osteryje. Salman yra 23-i metai, bet jos lygis yra stabili 60 – 70 vieta IBU taurėje pernai, Kirstėjai 24-eri  ir pernai IBU ji sugebėjo užlipti į 28 vietą, tačiau… aišku, baisu, kad paskutinio “taškinio” lygio žodžio į sezono pabaigą neimtų ir nepasakytų jau šeštai olimpiadai berods besiruošianti Evka Tofalvi.

Aišku, reikia pasakyti, kad mūsiškėms pastaraisiais metais situaciją labai pagerino… Kinijos rinktinės pasitraukimas iš šviesų, o juk tai buvo rinktinė kuri vienais metais turėjo 7 (!) podiumus sezone? Negi jai ruošiamas pasirodymas, tik, pavyzdžiui Austrijoje ir Korėjoje? Pagyvensim pamatysim, o kol kas mūsų rinktinei linkime daug daug sėkmės!

Viduržiemio nakties sapnas. Vyrai.

Svarbiausia mūsų komandoms šiemet – vieta pasaulio Nacijų taurėje, nes nuo to priklauso sportininkų skaičius kitų metų Pjengčiango žiemos olimpiadoje. Priminsime, kad 1-20 vietas užėmę atletai siųs ne mažiau 4 sportininkų, 21 ir 22 – po du, o 23 ir žemiau tik po vieną sportininką link didžiausio kiekvienam įvykio.

Šioje publikacijoje siekiame parodyti, kiek konkrečiai taškų dabar yra iškovojusios “kaimyninės” rinktinės, kokie atletai kiek pasižymėjo, ir pabandyti paspėlioti kas laukia ateityje. Mūsiškių nuotaikas  tiksliai reziumavo trenerio interviu, bet ar verta nors kiek prarasti optimizmą? Dabar į įskaitą eis Oberhofo sprintas, bei Rupoldingo estafetė ir sprintas. Persekiojimai ir visos kitos masakros į Nacijų taurės įskaitą neina, kas gal ir gerai.

Taigi, apžvelkime, kas kiek surinko taškų iš artimiausių persekiojamųjų ir persekiotųjų.

  1. Rumunija – 1122.0: Kornelis Pučianu – 444.5, Džordže Buta – 306.5, Rėmus Fauras – 262, Mariušas Ungurianu – 109;

Rumunijos rinktinės neabejotinas lyderis yra 27-erių sulaukęs Pučianu, Ostersunde sušiurpinęs net 14 vieta individualiose lenktynėse. 23 metų Buta ten pat liko visai netoli įskaitinių taškų, t.y. 47-oje vietoje. Blogos naujienos mūsų komandai yra tos, kad prie rinktinės artėja ir gerais startais vasaros biatlone pasižymėjęs 22-metų Ungurianu, todėl kartu su patyrusiu Fauru susidaro tokia kaip ir stabili apie 70-80 vietą asmeninėse imanti net ketveriukė, ir rumunų komandą pasivyti mūsiškiams tampa gana sunku.

  1. Estija – 1040.0: Кiauris Кoivas – 328, Rene Zahkna – 324.5, Rolandas Lesingas – 196.5, Martinas Remelingas – 108.5, Johanas Toliharmas – 50, Kalevas Ermitsas – 32.5

Šiaip tai derėtų paklausti, ką išvis šioje vietoje veikia estai, nes šiaip jų vyrų estafetės tipinė vieta yra 14 ar 15, o pernai Antholce buvo net 10-a. Vis dėlto yra kaip yra, rinktinėje išsiskyrė du lyderiai tai 33 metų Koivas daugiausia deka 21-os vietos individualiose lenktynėse, bei pagaliau pilnaverčiai pas vyrus atvykęs estų biatlono žvaigždės Zakhnos 22 metų sūnus Rene, pernai Chantuose pakliuvęs jau ir į persekiojimą. Kiti estai nestabilūs, ir tuo (teoriškai) galėtų pasinaudoti mūsų rinktinė.

     20. Latvija – 1019.0: Andrejs Rastorgujevas – 497.5, Ilmaras Bricis – 258.5, Daumantas Lūsa – 160.5, Robertas Slotinšas – 102.5

Čia viskas aišku – pusė Latvijos rinktinės tai Rastorgujevas, kuris su savo ne pirmą sezoną demonstruojamu greičiu greitai paguodos gėlių buketą iškeis ir į podiumą. Tačiau kaip šlubuoja kita dalis? Bricis aiškus sveikinamas daugelio, bet greičiu mūsiškiams įkandamas. 24 metų Daumants Lūsa iš esmės gerai pasirodė (su Baiba) Osteryje supermikste, bet šios estafetės į jokią įskaitą neina, tad bičas toliau startavo IBU taurėje. Savo ruožtu jį pakeitęs 25 metų Slotinšas jokių stebuklų neparodė, tiksliau užėmė vietų ir su trimis skaičiais. Taip kad tolesnė kova su latviais, ypač estafetės lygyje lietuviams labai reali ir reikalinga.

  1. Suomija – Olis Hidensalo – 445; Tuomas Grionmanas – 302, Tėmu Huchtala – 174.5, Samis Orpana – 68.5

Suomijos rinktinė pagal pasiekimus kol kas turi du lyderius ir (bent man) yra per žemoje vietoje. Olis Hidensalu Nove Mesto ėmė įskaitinius taškus sprinte ir persekiojime, o aplamai nepamirškie kad Olis ir Tuomas kartu su Mari ir Kaiša yra naujausi pasaulio vasaros biatlono čempionai mikse.

Dabartinius komandos taškus galima paaiškinti nebent tuo, kad trečiam numeriui Huhtalai yra 22 metai ir vasarą Otepėje jis startavo dar tarp jaunių. Orpanai jau 26-eri, ir jo geriausias pasiekimas yra 62 vieta 20 km lenktynėse pernai Holmekolene. Tai primena, kad jei etapas iš Tiumenės bus perkeltas į Suomiją, Kontiolahtyje suomiams gali įsijungti visokie papildomi varikliai, ir mūsiškiams vėl bus sunku juos gaudyt.

  1. Lietuva 973.0: Karol Dombrowski – 347, Тomas Kaukėnas – 332.5, Vytautas Strolia – 258.5, Rokas Suslavičius – 35.

  2. Lenkija – 838.0: Gžegožas Guzikas – 310, Mateušas Janikas – 215, Rafalas Penaras – 207, Lukašas Ščurekas – 65, Andžėjus Nendza – Kubinecas – 41.

Lenkijos rinktinė turi ilgalaikių bėdų su sėkmių stoka, kurią neva turėjo išspręsti Tomašo Sykoros ištreniruoti jauniai, tačiau jiems dar toli gražu iki įskaitinių taškų ir panašiai. Pavyzdžiui, mano nuomone, intelektu ir susitelkimu pasižymintis buvęs jaunis Penaras vis dar labai priklausomas nuo formos. Rinktinės lyderiu įsitvirtino rinktinės lyderę savo pavarde apdovanojęs 25-erių Guzikas, beje tarpušvenčiu nugalėjęs ir Lenkijos čempionate, ir daug dar žadantis. Visgi tai įkandami priešininkai.

  1. Japonija – 676.0: Mikito Tačizakis – 394.5, Cukasa Kobonokis – 157.5, Kosukė Ozakis – 71.5, Jundži Nagajis – 52.5

Tarp japonų taip pat turime vieną lyderį, taip pat savo pavarde moterų rinktinės lyderę apdovanojusį 28-erių Tačizakį, startuojantį labai labai stabiliai apie 70 vietą. 24 metų Ozakiui ir tuo labiau 35-erių Nagajis to pademonstruoti negali, daugiau naudingi estafetėse. O štai 25-erių Kobonokis man atrodo pavojingu priešininku – juk gruodį sprinte Obertilache, kad ir IBU taurėje – bet jis ėmė 16 vietą. Daug lemia ir tai, kad šiemet vienas etapas keliauja į Korėją, į Aziją, kur įprastai kovingi japonai norės pasirodyti gerai. O samurajus – pavojingas priešinininkas.

Rytoj pratęsime apie moteris…

Thirty Thousand Pairs of Eyes

Thirty Thousand Pairs of Eyes

Ne paslaptis, kad šio puslapio užsklandoje – bent jau kol kas –  Nove Mesto Moravijoje  trasa,  pakilimas į patį bjauriausią kalniuką. Aišku, savaitgalį viskas atrodė kitaip, nes čia buvo minių minios. Čekai tiek šeštadienį, tiek sekmadienį į ir prie “Vysočina Arena” surinko per 30 tūkstančių žiūrovų

Kaip galėtume apžvelgti šį turą? Kažkas taikliai pajuokavo, kad jau ne vienus metus vyksta Pasaulio taurė, o gale atsiimti Krištolinės taurės visada ateina Martenas Furkadas, ir visada atsiveda naują panelę (pirmoji jo “partnerė” buvo dar Neuner, o šiemet turbūt mažai kas abejoja, kad ja bus Laura Dahlmeier…). Taigi, dar vienas Furkado hat-trick‘as…

Etapas turėjo ir savo herojų, tarp moterų – tai neabejotinai pirmą kartą į aukščiausias pozicijas prasibrovusi Anaii Ševalje. Tarsi iš niekur atsiradusi, tačiau kažkada ir jaunių festivalių dalyvė, ir universiados nugalėtoja, čiuvašė Tatjana Semionova, dabar žinoma kaip Akimova. Na, ir reikia pasakyt – ir Gabi Koukalova, juk kaip sakė treneris Rybaržas, olimpiada būna kartą į keturis kartus, bet tokios akimirkos būna vienąkart.

Ką galime pasakyti apie mūsiškių startus? Na, kaip praėjusiame straipsnyje apie Pokljuką galima tik burbtelėti MGPSNŠ ir kad patekti į persekiojimą (o kur dar masinis startas) lietuviams būtina šaudyti O+O. Tačiau esame solidesnis saitas, nei delfi komentaras, tad turėtume nesispjaudyti, o šiek tiek paanalizuoti. Akivaizdu, kad šaudydami taikliai Tomas ir Vytautas, (o neabejoju ir Karol) būtų bulgaro Gerdžikovo lygio ir greitesni, t.y. į “stihačką” būtų pakliuvę. Mūsų moterys, deja, ne – net Baiba Bendika “kojomis” jas lenkia minute.

Bet, reikia pasakyti, Nacijų taurės apskaitos formulė, mums yra palanki. Kad ir kaip Baiba yra palikta faktiškai vieniša, taip ir Mikis Riošas, kad ir kaip varo – Belgijos neišves virš mūsiškių. Dabartinėje padėtyje abi mūsų komandos yra 22-oje vietoje, kas reiškia po 2 atstovus olimpiadoje. Vyrai nedaug atsilieka nuo 21-mų suomių, kiek daugiau lenkia lenkus ir japonus. Moterys, savo ruožtu, jau gerokai atsilieka nuo esčių, o jas vejasi korėjietės ir rumunės.

Varžybų palankumas tame, kad persekiojimai ir masiniai startai į Nacijų taurę (išskyrus pasaulio čempionatą) nesiskaito (artimiausi startai yra Oberhofo sprintas ir Rupoldingo sprintas bei estafetė). Tad koks vienišas herojus/ė negali įtempti paskui save trijų savo šalies sportininkų (iš tikrųjų, Lietuvos vyrai kartu dabar turi daugiau taškų nei Furkadas).

Reikia pripažinti, kad sukorėjinti Frolina ir Starodubcevas taip pat nėra tokie, kaip jaunystėje. Lietuvai palankus ir visiškas Kinijos pranykimas (beje, IBU taurėje pasirodė keli Taivanio atstovai – red. past.)

Šią savaitę didelių varžybų nebus, tad kalbėsime matyt daugiausia apie dopingą, lankykite mūsų blogą.

Mixed Up

Pasaulio taurės sezonas prasidėjo mikso varžybomis Švedijoje, kurias nesunkiai laimėjo Norvegijos rinktinė, į priekį ją išvedė trečiame etape Bjorndalenas. Ir lygiai taip pat nesunkiai antri liko vokiečiai beigi vokietaitės. Užtai tik finiše dėl trečios vietos Dominykas Windischas apdėjo Šipuliną, o fotofiniše dėl podiumo – šeimininkas Fredrikas Lindströmas pralenkė Ondžejų Moravecą. 

Lietuva pradėjo teip sau – pirmą etapą Diana su vienu ratuku baigė paskutinė 24-a , vėliau Natalija K. pakėlė į 20-tą vietą, Tomas perdavė netgi 19-tas, tačiau netaiklūs Vytauto šūviai lėmė, kad teko vėl vytis kanadietį, pralenkti… bet likti LPD ir dvidešimt pirmiems.

Vakare vykusį supermiksą, po šiek tiek spaudimo iš vokiečių ir austrų pusės, visgi prognozuotai laimėjo Prancūzija arba Marie Doran Habert ir Martain Fourcade. Pradėjusi Leščinskaitė šį kartą šaudė neypataikliai, tačiau savo etape net 5 vietas buvo atlošęs Karol Dombrowski (pavyzdžiui pirmą ratuką jis praėjo 3:45, tai tik 11 sek lėčiau už Furkadą, t.y. Ederio, Lesserio ir Savickio lygio greitis – tiesa panašiai neblogai varė ir latvis Lusa – IR po to 0+0 šaudymas) tačiau greitai ekranuose pamatėme, kad pro Gabrielę pralekė Furrrkadas….

ostersund_supermix_lt

Jau veikia nauja biathlonresults.com sistema, statiskos megėjams tikrai rekomenduojam…

Norway opens the new season with a victory in the mixed relay. Germany in second place, followed by Italy. France win supermixt, with Latvia in 12th (without Rastorgujevs).