Kai tau dvidešimt treji…

Tai jau paskutinė šio sezono publikacija. Mūsų rinktinės reikalus paskutiniame normaliame Lietuvos popieriniame laikraštyje apžvelgė biatlono federacijos vadovas, na o mes daugiau nieko negalime pasakyti, ką jau sakėme vėlyvą rudenį – šį sezoną švietė dvi žvaigždės – Lauros Dalmaier ir Martano Furkado.

Ir vis dėlto kokios panašios jų karjeros, net stebėtina.

Kai tau devyniolika, tu jau debiutuoji Pasaulio taurėje ir būtinai tai darai Holmenkolene.

Kai tau dvidešimt, tu atsiduri pagrindinėse pasaulio varžybose, ir jau pirmosios šalies rinktinės sudėtyje. Šiandien sunku patikėti, bet Laura buvo Sočyje (ir nieko ten ypatingo nenuveikė – nors pati šaudė O+O paskutiniame etape, vokietės liko dabar sunkiai įsivaizduojamoje 11-oje vietoje :), o Martanas 18-ta vieta sprinte debiutavo Pasaulio čempionate Pjenčane dar 2009-ais (tame, kur OEBas per ne tą tiltelį važiavo etc).

Kai tau dvidešimt vieneri, tu laimi pirmą medalį svarbiausiame sezono starte, ir tai sidabras. Martano atveju – suknistas olimpinis sidabras, kurį prognozavo tavo broliui.

Kai tau dvidešimt du, tu pagrindiniame starte jau imi auksą.

Kai tau dvidešimt trys tu jau imi tris… ir Didįjį Gaublį.

Apie abu šiuos sportininkus sakoma, kad – galbūt galbūt – jie geriausi visais laikais. Kitas dalykas, kaip sakė Laura, ten aukštai kalnuose nesvarbu, kiek aukso ir kiek pinigų turi…

OOOOO.lt closes the season with two world athletes – Laura D and Marten F clearly dominating the world scene, and we are looking to Pyeongchang Olympic 2018, where 4 representatives of Lithuania will be present!

Hochfilzen. Sezono viršūnė.

Hochfilcenas yra vartai į Kicbiuelio Alpes, vienas iš geriausių slidinėti Tirolio vietų. O Tirolio sostinėje Zalcburge, kaip žinia, yra IBU būstinė. Tad Austrijoje mėgsta vykti pasaulio čempionatai – Zalfeldene vyko pats pirmas, dar 1958 metais, o taip pat pirmas bendras vyrų ir moterų eventas – 1989 metais, Feistritz an der Drau (beveik ant Slovėnijos sienos).

Pačiame Hochfilcene čempas buvo 2005 metais, tada medalius gavo Riko Grosas, Fišeris, Puare, Bricis, Čepikovas ir, aišku, Bjorndalenas. Tarp netikėtų laimėtojų individualkėje auksą ėmė čekas Roman Dostál, kuris dabar šios šalies televizijoje komentuoja biatlą. Tarp moterų – Henkel, Disl, Piliova, Zaiceva, bet ir, pavyzdžiui, kinietės – Sun Ribo ar Lju Sjanin.

Bet grįžkime į realybę. O realybė šiais metais vyko 1,1 km aukštyje. Kaip viską išaiškino žymus  ekstrasensas  specialistas iš Rusijos, Austrijos biatlono centro trasas išsiskiria tuo, kad čia nėra „aštrių pakilimų“ (kas patinka daugumai sportininkų), bet tuo pačiu ir ilgų nusileidimų – kentėti tenka vienodai ilgai ir visur. Nėra ir vieno kūno sudėjimo sportininkų persvaros prieš kitus.

Šaudyklą dauguma vertina kaip ramią, ne loterinę. Tiesa, čia irgi gali keistis oras – bet tam numatyti reikia stebėti dūmus iš kamino, kuriuos galėjote matyti visose transliacijose – jei jie ramiai kyla į viršų – oras stabilus… Jei išblaškyti – oro sąlygos keičiasi, metas kelti paniką slidžių paruošimo brigadai.

Čempionatas prasidėjo miksu, kuriame jau ir nusistovėjo aiškios, mūsų senai numatytos,  viso čempionato tendencijos – vokiečių (pirmiausia Lauros Dahlmeier) ir Fourcade‘o dominavimas. Rusai naglai išstatė į pirmą estafetę kadaise Epo ragavusį Loginovą, ir pasiėmė trečią vietą, todėl kelias dienas čempionate tvyrojo įtampa.

Mūsiškių maišytą estafetę uždrožė jau I etape šaudyme stovint Natalija K (kaip ir čekų – nauja starterės rolėje Eva Puskarčikova), o dabaigė taip pat atsistojęs – Vytautas Strolia. Rokui Suslavičiui startuoti kaip ir neteko. Visgi mūsų rinktinės štabas audė kokią tai slaptą mintį ir po kelių dienų nepavargęs į trasą šoko Tomas Kaukėnas, kuris sprinte nepataikė tik vieną kartą ir suma sumarum užėmė geriausią per sezoną 31-mą vietą, tik 1:30 atsilikęs nuo čempionu siurpriziškai tapusio Benedykto Doliaus.

Na o paskui prasidėjo nuobodybės, t.y. Dahlmeier ir Fourcade pergalės, kurių monotoniją kiek praskaidrino tik Gabrielos Koukalovos sprintas, pirmieji istorijoje amerikiečių podiumai ir rusų vyrų uždominavimas estafetėje. Mūsiškių abi estafetės buvo pralenktos ratu, nors merginos kiek aplenkė bulgares (austrės sugebėjo išsisidkvalifikuoti dėl godumo imti daugiau šovinių nei priklauso), o vyrai – didžiuosius britanus.

Tiesa, toje vyrų estafetėje buvo gražus vaizdas, kaip kažkokiu nerealiu „užlupimu į kalną“ Dominykas Landertingeris sugebėjo kovoje dėl bronzos padėti į vietą vokiečių komandą. Medalį gavo ir veteranas Danielius Mezotičius, kuris dalyvavo dar pradžioje minėtame 2005 metų čempionate.

Čia ratas užsidaro, ir balatono karavanas išskrendą į priešolimpinę savaitę į Aziją.

The 5 Best Starts: Tomas Kaukėnas

In our first post in English, we would like to shed a light at the leader of Lithuanian team, Tomas Kaukėnas (26). He will celebrate his 27th birthday on May 1st, and he was born in the capital of Lithuanian wintersports – Ignalina, just like Gintas Jasinskas and (almost) Algis Šalna

Tomas showed his tallant from the early years, reaching the “flowers” in the World Junior Championship in Canmore, 2009, a place where a lot of future stars emerged even though not really in Mr Kaukėnas’ age group somehow. In 2011 at his lats World Juniors Champ at Nove Mesto, Tomas was 5th in sprint even with 1+1 shooting,  even though his competitors names now are obscure to an average fan (Golobkov, Kryukov, Djuzhev and Dakhno – anyone?)

Transition to the male biathlon followed, with sportsman from Ignalina becoming the leader of Lithuanian teams for many years after Vancouver (where he did not participate, as he was too young). Let’s have a look at some of these races.

#21, World Championship 2016, Holmekollen, 10 km Sprint

In the historical championship (it was supposed to be OEB’s last, no?) in cradle of Norwegian biathlon dominated by Norwegians, Tomas was focused and even with one mistake in standing he lost only 1:20 to Fourcade. The race opened him the road to pursuit, too.

#22, World Championship 2013, Nove Mesto na Morave, 10 km Sprint

Best days for Jakov Fak and Svendsen, but also best days for Tomas, who shot clean, and lost only 1:19 to winner and just over minute to Fourcade. The result opened the door not only to pursuit but also to mass start in this WC, and many promises for Sochi 2014.

#23, World Cup 2013/2014, Kontiolahti, 15 km Pursuit

This race in the springish Finnish town will be remembered for Johannes Tinges Boe missing 4 (!) in the last standing and still winning; Tomas played out the race also nicely starting 35 from the last sprint, and missing 2 in the last shooting, including last one. Also, nice day for Rastorgujevs, who reached flowers despite starting in 41st place.

#23, World Championship 2013, Nove Mesto na Morave, 20 km Individual

Another glimpse at the championship quite sucessfull for Tomas, with only 2 mistakes at the individual race, dominated by better shooters Fourcade (as always), Tim Burke, local guy Moravec and also to legendary Swedes Frederik Lindstrom and Bjorn Ferry in the Top5.

#23, World Cup 2013 / 2014, Pokljuka, 10 km Sprint

Another quite good day in the Slovenian mountains and wanishing snow in +3, with majority of current biathlon stars present, and Bjorn Ferry winning again, and Bjorndalen in the Top 6. Tomas better than the BOTH Boe brothers, though 🙂

There is another #23 place for Tomas, we know, but just did not want to mention it… Of course we are speaking about the 20 km individual in Sochi, where Tomas was competing up to the last standing only with Fourcade and Beatrix… However, the misses came not in time, and he was really upset at the finish. Probably just to have a revenge in 2018.

Our experience shows that the Ignalina man is capable to reach the peak of his running form just in time for the most important starts, so we hope it will happen again in the Hochfilzen again to suprise his competitors and break into the Top20 he deserves! Tomas is a really friendly and down to earth guy, no arrogance, and he can come himself to spectators tribune to watch a race and chat with fans (yes, we saw him do that)

Geriausių Tomo Kaukėno startų retrospektyvą baigiame nuorodomis į kelis šviežius interviu ir  palinkėjimais nustebinti priešininkus, visų pirma svarbiausiuose sezono startuose!

 

Where Do You Go?

Šiandien jau rimtas viso sezono startas, ir ta proga tiesiog prašosi kažkokia apžvalginė, ilgesnė publikacija. Taip ir padarysime – apžvelgsime iš eilės visus šių metų etapus. Tiesą atskleisti padės pernykštis Gabrielos dar Soukalovos interviu Čekijos bulvariniam leidiniui „Blesk“, kur dabartinė Pasaulio Krištolinio gaublio turėtoja patarinėjo, kur verta ar neverta vykti biatlono fanams.

Šiemet tvarkaraštis kiek pasikeitė, tai kai kur teks suktis su aprašymu patiems. Į tarpus sukišau čekiškus filmukus apie atskiras trasas, kurias parengė Jamesas Hetfieldas iš Metallica čekų „B“ rinktinės treneris ir asmeninis Veronikos Vitkovos draugas Marekas Lejsekas. Taigi, pradedame:

Östersund, Švedija, lapkričio 27 – gruodžio 4

„Patariu į šią vietą nevažiuoti. Toje Švedijos dalyje visą laiką tamsu, baisiai šaltai ir baisiai pučia vėjas [na mes tai jau šiemet supratomered. past.] O dar Ostersunde tikrai prasta virtuvė. Visą savaitę valgome daugiausiai mėsos kukuliukus, kuriuos tik iš desperacijos vadiname kukuliais. Aišku, aš juokauju, bet iš visų Pasaulio taurės etapų tai mažiausiai patraukli vieta žiūrovams, o ir pačiame mieste nieko ypatingo nepamatysite.

Į varžybas taip pat ateina per mažai žmonių. Nuotaika gali pagerėti tik tada, jei gausiai prisninga, ir jei žmogui patinka truputį pabūti vienam, tai jis užsidaro namelyje, ir truputį pabūna tikrai vienas. Mūsų [čekų – red. past.] komandai čia gerai dar tai, kad kažkokiu stebuklingu būdu vis laimime ir laimime čia miksą“, – priežastį atskristi į Švediją visgi atrado praėjusio sezono lyderė.

Pokljuka, Slovėnija, gruodžio 9-11

„Polkjuka mums [vėlgi čekams – red. past.] yra tokie kaip jau antri namai pasidarę, nes čia dažnai vyksta treniruočių stovyklos, ir gyvename viešbutyje „Šport“ visai šalia trasos. Kuo labiau važiuoji į pietus [Europos], tuo žmonės komunikabilesni. Slovėnijoje biatlonas nėra toks populiarus kaip Čekijoje ar Vokietijoje, bet žmonės atviri ir draugiški. Žiūrovų ten daug neprivažiuoja, taigi ideali vieta tiems, kurie nemėgsta minių. Be to turiu pasakyti, kad tame „Šport“ geriausia virtuvė iš visų Pasaulio taurės viešbučių. Kada ir ką užsisakytumėt, viskas pirmos klasės“, – virėją gyrė Čekijos rinktinės lyderė.

Nove Mesto na Morave, Čekija, gruodžio 15 – 18

„Aplink trasą visada stovi daug žmonių, jie šaukia tavo vardą. O dar čia man vaidenasi, kad skamba mano mobilus telefonas. Stengiuosi važiuodama nepasukti į ramią vietą ir neatsiliepti“, – apie „gimtas vietas“ yra pasakojusi čempionė – į Čekiją po pertraukos grįš pilnavertis varžybų etapas.

Oberhofas, Vokietija, sausio 5-8

„Pokalėdinis etapas Oberhofe man visada priminė alkoholį. Šalia trasos visą laiką jauti karštą vyną ir karštus stiprius gėrimus. Daug žmonių ten ilgai blaivūs neištveria. Tai garsi biatlono istorijoje vieta, bet man ji asocijuojasi su rūku, įkyriai drėgnu oru. Pastoviai ten lyja… aš žaviuosi žmonėmis, kurie serga už mus per lietų. Tai, kad Oberhofas yra Rytų Vokietijoje primena ta didelė betoninė tribūna. Kita vertus, ten viskas pigiau, nei Vakarų Vokietijoje Bavarijoje“ – duodama interviu Gabriela dar nežinojo, kad vietoj rytietiško besniegio Oberhofo pigumo mėgėjams Rupholdinge pernai teks viešėti net du kartus.

Ruhpoldingas, Vokietija, sausio 11 – 18

„Tai pagrindinė vieta tiems, kurie nori prisisotinti biatlono atmosfera. Jaukus miestelis, labai simpatiškas. Centras supermodernus, tribūnos fanams aukščiausio lygio. Jose susirenka 50 tūkstančių fanų, ir tai jau kaip roko festivalis. Kiek prasčiau sporto žiūrovams, nes trasa sunkiai apžvelgiama. Joje daug kalnelių, posūkių posukėlių, ir visur stovi žmonės… kurie iš esmės pamato tik tai, kad kažkas pro juos labai greitai pralekia. Prie trasos trūksta ir didelių ekranų – kaip pas mus Nove Mesto jau yra – tad jei Rupholdinge nestovi centrinėje tribūnoje, neturi šansų pamatyti šaudymo, o tai mano nuomone didelis minusas“, – trūkumų sugebėjo surasti čekų čempionė.

Anterselva, Italija, sausio 19 -22

„Jei turite galimybę – į Anterselvą tikrai vykite! Tai puiki Italijos dalis, o jei aš būčiau fanė, viešnagę biatlono etape suderinčiau ir su slidinėjimu kalnuose. Vietovė yra aukštai kalnuose, ir gabaliukas nuo biatlono stadiono yra viena geriausių trasų Tirolio Alpėse. Miestelis gražutis, viešbučiai taip pat, geras maistas, dažniausiai geras ir oras – giedras mėlynas fonas. Žmonių taip pat būna ne per daug, priešingai – simpatiška, saulėta vieta, o stovėdamas vienoje vietoje gali matyti beveik vis trasą. Jei norite pasisemti energijos, pabūti kalnuose – geriausias pasirinkimas“, – savo konkurentės Wierer „tevoniją“ visaip gyrė čekė.

Hochfilzen, Austrija, vasario 9 -19

„Biatlono Meka. Jei kas nori pajusti tikrą biatlono nuotaiką, pirmiausia turi apsilankyti Hochfilceną. Į Austriją atvažiuoja daug fanų iš Vokietijos ir surengia čia tikrą spektaklį. Visi myli Hochfilceno etapą ir laukia Hochfilceno etapo [šiemet – pasaulio čempionato – red. past.]. Trasa yra matoma iš visų pusių, ir kadangi ratas eina laukais, žmonės tribūnoje visada žino, kas vyksta. Čia pamatysite daug daugiau, nei kitur. Oras paprastai būna saulėtas, žmonės būna mandagūs, ir matosi, kad Austrijoje yra tvarka“.

Pchjongčchangas (Pjončanas), 평창군,  Pietų Korėja

Apie šią vietą žinoma mažiausiai, joje varžybos vyksta metus prieš olimpiniu startus Korėjos kurorte. Anksčiau biatlomno bendruomenė labai baiminosi dėl sąlygų Azijoje, dabar jau aprimo. Mes vietoj citatos kviečiame pažiūrėti net du filmukus iš Pietų Korėjos – dokumentinį ir fantanstinį.

https://www.youtube.com/watch?v=0vxHdjCoUtY

https://www.youtube.com/watch?v=9AyjKXmU9qY

Tiumenė, Rusija, kovo 9 -12

„Rekomenduočiau į Rusiją vykti tiems, kurie turi išpaikintų, nežinia ko norinčių vaikų. Ten jie pamatytų, kaip mes visai gerai gyvename, kaip reikia gerbti ir džiaugtis tuo, ką turime. Kai atvažiuodavau į tokį Chanty Mansijską, visada prisimindavau kokia graži ta mūsų Čekija, ir kiek daug joje žmonių, kurie be reikalo niurzga. Skirtumas tarp žmonių netgi kvapą gniaužiantis. Štai iš džipo išlipa ponia su audinės kailiniais, o šalia eina ponios skudurais apsisukusios kojas, kad nesušaltų. Rusijoje gyvename normaliame viešbutyje, bet ten yra ir tokių su aukso stogais, o šalia – kaimo gatvelė, laksto laukiniai šunys. Jei kas tikrai nuvyks taip toli į Rusiją, tai manau gaus daugiau įspūdžių iš kitko, nei biatlonas. Rusijoje šalta, vėjas stiprus, sirgaliams nėra lengva, bet „krūta“, – dar apie Chantuose vykusį etapą pasakojo jo nugalėtoja.

Holmekollen, Oslo, Norvegija, kovo 17 – 19

„Dar viena legendinė vieta. Oslas – labai gražus miestas. Žiūrovams – įdomybė… stadione yra dideli ekranai, o varžybas komentatorius veda angliškai. Iš tribūnų matosi šaudykla, trasa, o tuo pačiu ir Oslas su įlanka. Miestas turi turtingą istoriją. Mane domina kultūra, tai prieš kelis metus pavyko, kad ir truputį slapta nuo trenerių, pažiūrėti Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Man tai buvo patirtis panaši, kaip sirgaliui gyvai pamatyti varžybas“, – savo meniškai prigimčiai interviu ištikima išliko Soukalova.

We review the locations for the IBU World Cup 2016 – 2017 with a help of an old interview from Gabriela Koukalova and videos from Czech Biathlon Vimeo channel.

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Klausimas daugeliui akivaizdus — kiek biatlono tikrai mes pamatome ant sofos, ar šalia trasos, netgi tribūnoje. Juk kai kurios vietos – ne tik dopingo kontrolė, bet ir sportininkų mikso zona, kur nusirenginėjama ar ta vieta kur trenerių elitas į binoklius spokso – praktiškai neprieinama.  Taip ir nepamatome, kad šaudyklos pagrindas – visai ne baltas kaip sniegas, o žalia žolė…

Vis dėlto kartais būna malonių išimčių. Viena tokių – Rusijos televizijos “Matč!” žurnalisto Iljos Trifanovo (taip, ten ne tik monstras Gubernjevas dirba) suorganizuotas siužetas, pavadintas „Biatlon Live“.  Žurnalistas sugebėjo  per vyrų estafetę praeitą gruodį Hochfilcene action kamerą užkabinti ne vienam įvykių liudininkui, tarp kurių buvo ir Rusijos rinktinės  narys Dmitrijus Malyška (trumpai) ir gydytojas Artiomas Kryncylovas (daugiausia).

Tokiu būdu kamera patenka „visur“, ir galime sekti kaip Lioha, Žeka, Dimka bei Antoha daugiausia Antochos pastangomis aplenkia norvegus (read padususį Svendseną) ir užima taip retą šiai sudečiai pirmą vietą.  Kitas malonus dalykas – fanai gali pratintis, nes šį ciklą Hochfilzene bus pasaulio čempionatas, ir biathlon family karavanas čia apsistos ilgiausiai.

Russian TV Match and their journo Ilya Trifanov managed to get action cameras on their sportsmen to witness the victory of their male relay last December in Hochfilzen, the future site of World Champion 2017. Can they repeat the feat this year in Sweden, with novices like Tsvetkov, Akimova and the evergreen Sleptsova in the mix with “Antoha”?