Kai tau dvidešimt treji…

Tai jau paskutinė šio sezono publikacija. Mūsų rinktinės reikalus paskutiniame normaliame Lietuvos popieriniame laikraštyje apžvelgė biatlono federacijos vadovas, na o mes daugiau nieko negalime pasakyti, ką jau sakėme vėlyvą rudenį – šį sezoną švietė dvi žvaigždės – Lauros Dalmaier ir Martano Furkado.

Ir vis dėlto kokios panašios jų karjeros, net stebėtina.

Kai tau devyniolika, tu jau debiutuoji Pasaulio taurėje ir būtinai tai darai Holmenkolene.

Kai tau dvidešimt, tu atsiduri pagrindinėse pasaulio varžybose, ir jau pirmosios šalies rinktinės sudėtyje. Šiandien sunku patikėti, bet Laura buvo Sočyje (ir nieko ten ypatingo nenuveikė – nors pati šaudė O+O paskutiniame etape, vokietės liko dabar sunkiai įsivaizduojamoje 11-oje vietoje :), o Martanas 18-ta vieta sprinte debiutavo Pasaulio čempionate Pjenčane dar 2009-ais (tame, kur OEBas per ne tą tiltelį važiavo etc).

Kai tau dvidešimt vieneri, tu laimi pirmą medalį svarbiausiame sezono starte, ir tai sidabras. Martano atveju – suknistas olimpinis sidabras, kurį prognozavo tavo broliui.

Kai tau dvidešimt du, tu pagrindiniame starte jau imi auksą.

Kai tau dvidešimt trys tu jau imi tris… ir Didįjį Gaublį.

Apie abu šiuos sportininkus sakoma, kad – galbūt galbūt – jie geriausi visais laikais. Kitas dalykas, kaip sakė Laura, ten aukštai kalnuose nesvarbu, kiek aukso ir kiek pinigų turi…

OOOOO.lt closes the season with two world athletes – Laura D and Marten F clearly dominating the world scene, and we are looking to Pyeongchang Olympic 2018, where 4 representatives of Lithuania will be present!

Hochfilzen. Sezono viršūnė.

Hochfilcenas yra vartai į Kicbiuelio Alpes, vienas iš geriausių slidinėti Tirolio vietų. O Tirolio sostinėje Zalcburge, kaip žinia, yra IBU būstinė. Tad Austrijoje mėgsta vykti pasaulio čempionatai – Zalfeldene vyko pats pirmas, dar 1958 metais, o taip pat pirmas bendras vyrų ir moterų eventas – 1989 metais, Feistritz an der Drau (beveik ant Slovėnijos sienos).

Pačiame Hochfilcene čempas buvo 2005 metais, tada medalius gavo Riko Grosas, Fišeris, Puare, Bricis, Čepikovas ir, aišku, Bjorndalenas. Tarp netikėtų laimėtojų individualkėje auksą ėmė čekas Roman Dostál, kuris dabar šios šalies televizijoje komentuoja biatlą. Tarp moterų – Henkel, Disl, Piliova, Zaiceva, bet ir, pavyzdžiui, kinietės – Sun Ribo ar Lju Sjanin.

Bet grįžkime į realybę. O realybė šiais metais vyko 1,1 km aukštyje. Kaip viską išaiškino žymus  ekstrasensas  specialistas iš Rusijos, Austrijos biatlono centro trasas išsiskiria tuo, kad čia nėra „aštrių pakilimų“ (kas patinka daugumai sportininkų), bet tuo pačiu ir ilgų nusileidimų – kentėti tenka vienodai ilgai ir visur. Nėra ir vieno kūno sudėjimo sportininkų persvaros prieš kitus.

Šaudyklą dauguma vertina kaip ramią, ne loterinę. Tiesa, čia irgi gali keistis oras – bet tam numatyti reikia stebėti dūmus iš kamino, kuriuos galėjote matyti visose transliacijose – jei jie ramiai kyla į viršų – oras stabilus… Jei išblaškyti – oro sąlygos keičiasi, metas kelti paniką slidžių paruošimo brigadai.

Čempionatas prasidėjo miksu, kuriame jau ir nusistovėjo aiškios, mūsų senai numatytos,  viso čempionato tendencijos – vokiečių (pirmiausia Lauros Dahlmeier) ir Fourcade‘o dominavimas. Rusai naglai išstatė į pirmą estafetę kadaise Epo ragavusį Loginovą, ir pasiėmė trečią vietą, todėl kelias dienas čempionate tvyrojo įtampa.

Mūsiškių maišytą estafetę uždrožė jau I etape šaudyme stovint Natalija K (kaip ir čekų – nauja starterės rolėje Eva Puskarčikova), o dabaigė taip pat atsistojęs – Vytautas Strolia. Rokui Suslavičiui startuoti kaip ir neteko. Visgi mūsų rinktinės štabas audė kokią tai slaptą mintį ir po kelių dienų nepavargęs į trasą šoko Tomas Kaukėnas, kuris sprinte nepataikė tik vieną kartą ir suma sumarum užėmė geriausią per sezoną 31-mą vietą, tik 1:30 atsilikęs nuo čempionu siurpriziškai tapusio Benedykto Doliaus.

Na o paskui prasidėjo nuobodybės, t.y. Dahlmeier ir Fourcade pergalės, kurių monotoniją kiek praskaidrino tik Gabrielos Koukalovos sprintas, pirmieji istorijoje amerikiečių podiumai ir rusų vyrų uždominavimas estafetėje. Mūsiškių abi estafetės buvo pralenktos ratu, nors merginos kiek aplenkė bulgares (austrės sugebėjo išsisidkvalifikuoti dėl godumo imti daugiau šovinių nei priklauso), o vyrai – didžiuosius britanus.

Tiesa, toje vyrų estafetėje buvo gražus vaizdas, kaip kažkokiu nerealiu „užlupimu į kalną“ Dominykas Landertingeris sugebėjo kovoje dėl bronzos padėti į vietą vokiečių komandą. Medalį gavo ir veteranas Danielius Mezotičius, kuris dalyvavo dar pradžioje minėtame 2005 metų čempionate.

Čia ratas užsidaro, ir balatono karavanas išskrendą į priešolimpinę savaitę į Aziją.

Nie pytaj mnie…

Šį savaitgalį OOOOO.lt redakcija keliasi į Dušnikų Zdrujų, pietinę Lenkiją (ir visai šalia Čekijos sienos), nes čia vyks atvirasis Europos biatlono čempionatas. Ta proga nusprendėme priminti mūsų pietinių kaimynų didžiausius pasiekimus biatlone, priminti žymiausias jų asmenybes.

Lenkų biatlono didvyris numeris vienas, su mažai abejonių, yra Tomašas Sikora, dabar dirbantis rinktinės treneriu. Turino olimpiados sidabro medalininkas, auksas pasaulio čempionate iš individualių varžybų Antholce dar 1995-aisiais, visa tai galite išvysti klipuose žemiau – kaip Sikora šauna paskutinį šūvį, žegnojasi ir t.t.

Tačiau istorijų yra ir daugiau – pavyzdžiui, 1997 metais slovakų Osrblie vyko dar toks dalykas kaip komandinis bėgimas, tai Sikora su Janu ir Vieslavu Zemianinais bei Vojtechu Kozubu paėmė bronzos medalius. Na, čia, maždaug tokie laikai, kai valdė baltarusių vyrai, Riko Grossas, na ir Ole Einaras Bjorndalenas…

Tikroje estafetėje geriausias lenkų vyrų komandų pasirodymas įvyko jau tolimais 1968 metais olimpiadoje Grenoblyje, kai Juzefas Ružakas, Andžejus Fiedoras, Stanislavas Lukaščikas ir Stanislavas Ščepaniakas ėmė su 4 baudomis 4 vietą. Štai kaip viskas tai laikais atrodė:

Dabar kiek apie miksą, ir čia šokame į Korėją, į Pjončianą, į 2008 metus. Tada Sikora, jo draugelis Kšyštofas Plyvalčikas, Krystyna tada dar Palka ir Magdalena Gvizdon ėmė 5-ąją vietą.

Moterų tų praeities migloje pranykusių komandinių varžybų tarpe lenkės netgi ėmė bronzą. Tiesa tai buvo tolimais 1993 metais bulgarų Boroviece, o startavo Kielpinska, Liberda, Stera ir Mikolajčik. Italų archeologai turi netgi vaizdų, kaip tada atrodė biatlonas:

Klasikinėje moterų estafetėje lenkaitės gražiau atrodė šiais laikais. Pavyzdžiui, 2008 gruodį Hochfilcene startavusios Palka, Gvizdon, Veronika Novakovska, na ir nebestartuojanti Agnieška Gžybek buvo trečios.

Aišku, pergalės lenkių gražesnės buvo individualios. Pirmiausia, Lenkijos armijos kapralė, Krystyna Guzik dabar jau Palka, pasižymėjo ne tik universiadose ar karinių pajėgų čempionatuose, bet turi ir sidabrą iš Pasaulio čempionato, vykusio 2013 Čekijoje, o taip pat keturis pasaulio taurės podiumus.

Tame pačiame čempionate 2013 Čekijoje įspūdingai per masinį startą finišavo ir Monika Hojniš:

Pastaruoju metu du sėkmingus sidabrinius startus fiksavo ir Veronika Novakovska, na dabar, kaip ji pati sakė, jos sėkmingas skaičius duo pasireiškė tuo, kad šiemet ji pagimdė dvynius, du sūnus.  Šauni mama apie visą tai veda ir blogą.

Novakovska pati yra iš Dušnikų, tai ir mus ten kviečia, tad iki pasimatymo naujame objekte Lenkijoje!

On the ocassion of the European Biathlon Championship in Duszniki Zdroj, so we take a chance to review the biggest achievements of Polish biathlon – from 1968 up to ….

The King Is Alive

The King Is Alive

The King Is Dead, so… Long Live The Queen“ – dainuoja savo žymiausioje dainoje viena lietuvių grupė, bet mes puikiai žinome, kad nieko panašaus biatlono pasaulyje nėra. Karalius vis dar savo vietoje, ir neseniai jis prasitęsė savo kadenciją dar 2 metams. Nesvarbu, kad karieta kol kas paskolinta karalienei.

Aš asmeniškai Ole Einarą Bjørndaleną puikiai suprantu, nes mes gimę vien dieną ir todėl mūsų horoskopai identiški. O kalbat rimtai, tai tikrai sunku patikėti, kokį kelią jis nuėjo –  pirmose OEB‘o varžybose pasaulio taurėje startavo maždaug Gintaras Jasinskas ar Rene Zakhnos tėvas, o dėl dalyvavimo Lilehamerio olimpiadoje iš rinktinės išstūmė Eiriką Kvalfosą (kuris  savo ruožtu kiečiausias mūsų jau apdainuotame 1982 čempionate Minske).

Bet kadangi rubrika ir toliau vadinasi „Be subtitrų“, ir toliau siūlome jums pažiūrėti filmą „Biatlono karalius“.  Šiaip tai norvegų televizijos TV2 serialas (iš dviejų serijų), bet sumanūs rusai sujungė į vieną.

Ole Einar Bjørndalen er en av største idrettsutøvere noensinne. Norsk dokumentar.

Pirmasis blogo postas – apie Algį Šalną

Pirmasis blogo postas – apie Algį Šalną

Pradedant šį naują blogą apie biatloną, nebuvo abejonių, nuo ko pradėti – tai postu apie žymiausią Lietuvos visų laikų biatloninką, olimpinį bei pasaulio čempioną estafetėje ir 4 pasaulio taurės etapų individualų nugalėtoją. Ech… Ir aš turėjau sąsiuvinį su Vučeku, kur klijavau iškarpas, ir rezultatus, ir svarbiausias buvo  rezultatas TĄ žiemą vienas…

Ne visi gal žino, kad Saulius Petkus ir Gintarė Grikštaitė apie jį sukūrė dokumentinį filmą, kaip tai padarė galite paskaityti čia ir čia, o apačioje pamatyti visą puikų filmą.

When starting this blog, there was no doubt whom the first post should be about – it is a legend of Lithuanian biathlon, olympic and world relay champion and (!) a winner of couple of podiums too – Mr. Algis Šalna. This is a documentary in Lithuanian (unfortunately no titles yet) about his life and achievements (including meeting President Clinton in the White House), and contributions to some recent careers, like those of Sean Doherty and Claire Egan.