Antroji sezono viršūnė. Pjončanas.

Alpensa… Alpensa… šitą vardą murmu aš per sapnus. Na, o jei rimtai – tai toks kurortas Pjončano regione, Kangvono provincijoje, Tėbėko kalnuose. Čia, vietos golfo klube, gudrūs korėjiečiai susuko stačią trasą, kurioje jau kitąmet vyks olimpinės lenktynės. Kovo pradžioje čia ir vyko kaip ir antras pagal svarbą, sidabrinis sezono startas.

Korėjoje biatlono varžybos vyko jau ne pirmą kartą, ypatingai pasižymėjo 2009 čempionatas, kur persekiojime Ole Einaras Bjoerndaelenas nuvažiavo tiesiai per tiltelį ne aplink, kuo susidarė kažkoks fenomenalus konfūzas – bausti jį (bei kitus juo pasekusius) už tai ar ne. Medalius ėmė ir tada dar jauni slovėnė Teja Gregorin, beigi tada dar kroatas Jokūbas Fakas.

Korėjoje labai neįprasta virtuvė, ir nors sudėtinės maisto dalys lyg ir tos pačios – jautiena, bulvės, makaronai – ne visų sportininkų skrandžiai tai suprato. Nors IBU ir organizavo linksmus pasižaidimus – lenktynes su maistu, pasigirdo svarstymų, kad reikės atsivežti savo virėją ir lyginimų su „Rolton“.

Bet grįžkime į lenktynes, o realybė šiemet ir vėl buvo tokia, kad kai kurie trasos posūkiai, tada priminę slalomo giganto pėdsakus, buvo ištiesinti. Tačiau be kritimų nebuvo apsieita. O ir lygių epizodų olimpiniame 2,5 km „aukštyn, žemyn“ rate beveik nėra, nebent prieš pat šaudyklą.

Pagaliau temperatūra pasitaikė nelabai pastovi, kaprizinga – tai lengvas šaltukas, tai visai solidus pliusas. Trasas išgelbėjo tik tai, kad buvo iš anksto pasirūpinta gausiu sniego sluoksniu, o brigados išgirdo senokai girdėtą pranešimą, kad kai kur trasa bus apdirbta salietra. Aišku, tokiomis sąlygomis geriausiai sekasi… geriausiems.

Moterų tarpe vėl dominavo Laura Dahlmaier (švariai atsišaudžiusi persekiojime, ji antrąją varžovę  – o tai buvo Kaisa – finiše lenkė daugiau nei minutę!). Maloniu epizodu reikėtų laikyti Natalijos Kočerginos greitį sprinte, kuris jai net po 1+1 šaudymo leido užimti 52-ą vietą, ir patekti į persekiojimą, kur jinai irgi nepataikė tik 2 kartus ir pakilo į 51-ąją poziciją (su Akimova). Vyrų tarpe sprinte dominavo Eberhartas, bet persekiojime – vėl Martenas.

Estafetę vokietės laimėjo net ir be Dahlmaier, o štai vyrų estafetė buvo smarkiai išblaškyta vėjų, ir prasidėjo visai neblogai Lietuvai – Tomas iš 25 komandų baigė 19-as, Karol buvo  17-as, Vytautas vienu metu net 16-as, bet viskas baigėsi kaip visada ir mūsiškiai buvo pavyti ratu. Savo svajonių lenktynes pravažiavo latviai sudėtimi Lūša, Bricis, Patrijuks ir Rastorgujevs kaimynų kolektyvą ištraukė net 14-ą vietą, kaip ir užbaigdami diskusiją, kas vertesnis būti čia po metų (nors “Lietuvos ryte” pasirodė ir polemizuojantis straipsnis – atvirai pasakius nelabai iš karto aiški jo mintis – red. past.).

Pamiršau parašyti, kad estafetę tai laimėjo prancūzai, antri liko stipriai dar nuo savo čempionato užsivedę austrai, treti – antra pagal pajėgumą Norvegijos sudėtis. O ir šiaip – nepaisant nuskambėjusios Peifferio citatos – Pietų Korėja pasirodė svetinga, savanorius subūrusi, dainuojanti ir šokanti šalis, ir iki Olimpiados dar neabejotinai patobulės.

Ir čia teks grįžti, nieko nepadarysi 🙂

 

 

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s