Hochfilzen. Sezono viršūnė.

Hochfilcenas yra vartai į Kicbiuelio Alpes, vienas iš geriausių slidinėti Tirolio vietų. O Tirolio sostinėje Zalcburge, kaip žinia, yra IBU būstinė. Tad Austrijoje mėgsta vykti pasaulio čempionatai – Zalfeldene vyko pats pirmas, dar 1958 metais, o taip pat pirmas bendras vyrų ir moterų eventas – 1989 metais, Feistritz an der Drau (beveik ant Slovėnijos sienos).

Pačiame Hochfilcene čempas buvo 2005 metais, tada medalius gavo Riko Grosas, Fišeris, Puare, Bricis, Čepikovas ir, aišku, Bjorndalenas. Tarp netikėtų laimėtojų individualkėje auksą ėmė čekas Roman Dostál, kuris dabar šios šalies televizijoje komentuoja biatlą. Tarp moterų – Henkel, Disl, Piliova, Zaiceva, bet ir, pavyzdžiui, kinietės – Sun Ribo ar Lju Sjanin.

Bet grįžkime į realybę. O realybė šiais metais vyko 1,1 km aukštyje. Kaip viską išaiškino žymus  ekstrasensas  specialistas iš Rusijos, Austrijos biatlono centro trasas išsiskiria tuo, kad čia nėra „aštrių pakilimų“ (kas patinka daugumai sportininkų), bet tuo pačiu ir ilgų nusileidimų – kentėti tenka vienodai ilgai ir visur. Nėra ir vieno kūno sudėjimo sportininkų persvaros prieš kitus.

Šaudyklą dauguma vertina kaip ramią, ne loterinę. Tiesa, čia irgi gali keistis oras – bet tam numatyti reikia stebėti dūmus iš kamino, kuriuos galėjote matyti visose transliacijose – jei jie ramiai kyla į viršų – oras stabilus… Jei išblaškyti – oro sąlygos keičiasi, metas kelti paniką slidžių paruošimo brigadai.

Čempionatas prasidėjo miksu, kuriame jau ir nusistovėjo aiškios, mūsų senai numatytos,  viso čempionato tendencijos – vokiečių (pirmiausia Lauros Dahlmeier) ir Fourcade‘o dominavimas. Rusai naglai išstatė į pirmą estafetę kadaise Epo ragavusį Loginovą, ir pasiėmė trečią vietą, todėl kelias dienas čempionate tvyrojo įtampa.

Mūsiškių maišytą estafetę uždrožė jau I etape šaudyme stovint Natalija K (kaip ir čekų – nauja starterės rolėje Eva Puskarčikova), o dabaigė taip pat atsistojęs – Vytautas Strolia. Rokui Suslavičiui startuoti kaip ir neteko. Visgi mūsų rinktinės štabas audė kokią tai slaptą mintį ir po kelių dienų nepavargęs į trasą šoko Tomas Kaukėnas, kuris sprinte nepataikė tik vieną kartą ir suma sumarum užėmė geriausią per sezoną 31-mą vietą, tik 1:30 atsilikęs nuo čempionu siurpriziškai tapusio Benedykto Doliaus.

Na o paskui prasidėjo nuobodybės, t.y. Dahlmeier ir Fourcade pergalės, kurių monotoniją kiek praskaidrino tik Gabrielos Koukalovos sprintas, pirmieji istorijoje amerikiečių podiumai ir rusų vyrų uždominavimas estafetėje. Mūsiškių abi estafetės buvo pralenktos ratu, nors merginos kiek aplenkė bulgares (austrės sugebėjo išsisidkvalifikuoti dėl godumo imti daugiau šovinių nei priklauso), o vyrai – didžiuosius britanus.

Tiesa, toje vyrų estafetėje buvo gražus vaizdas, kaip kažkokiu nerealiu „užlupimu į kalną“ Dominykas Landertingeris sugebėjo kovoje dėl bronzos padėti į vietą vokiečių komandą. Medalį gavo ir veteranas Danielius Mezotičius, kuris dalyvavo dar pradžioje minėtame 2005 metų čempionate.

Čia ratas užsidaro, ir balatono karavanas išskrendą į priešolimpinę savaitę į Aziją.

Advertisements

Memuarai. Duszniki Arena. Part 1

Žiemos rytas. Pusė septynių. Polanica Zdrujaus kurortas. Šaltas kaip krištolas prieškalnių oras, kurį sutrikdo tik per pusnis prašuoliuojančios stirnos. O štai ryškiai violetine spalva dabintas mikroautobusas, kuris pajuda nuo gretimos vilos. Link Dušnikų. Su užrašu „Polish Biathlon Team“.. tai va kokius kaimynus turėjome. Ir čia jų yra daugiau…

Šiandien atvirajame Europos biatlono čempionate laisvesnė diena. Tačiau pirmiausia reikia atsiimti akreditacijas. Jas dalina senoviniame pastate, kurio salikėje nuo vienos sienos į tave žiūri išdidinta Veronika Nowakowska ir jos šautuvas, o nuo kitos Šopenas ir jo pomirtinė kaukė (miestas labai didžiuojasi, nes čia žymiausias lenkų kompozitorius davė savo pirmą nemokamą koncertą. Yra jo vardo muziejus).  Kaip visur mieste vėliavėlės, ir vietos turizmo biure įsikūrusi suvenyrų parduotuvė mirguliuoja tamsiai ir ryškiai violetine spalva.

duszniki_timetable

Dušnikų miestelis labai jaukus, kai kas sako čekiškas, kiti – vokiškas. Kvadratinės rotušės aikštės kampe snaudžia scena su apdovanojimų pakyla. O kol kas užeiname į kavinę, taip taip, „Dzień Dobry“.  Puiki kava ir „žieminė arbata“, internetas kaip krioklys, po keliais malasi katė. Pusė lankytojų – iš čempionato štabo, kita pusė – iš netoliese esančio Zielieneco šlaito tik ką paslidinėję, nusiseginėja petnešas.

WP_20170126_10_22_09_Pro_LI.jpg

Šalia greitkelio Vroclavas – Praha fanai specialioje stotelėje kviečiami į prabangų nemokamą busą iki įvykio vietos. Čia ir vokiečiai juodais akiniais, žaliomis striukėmis su išsiuvinėtais užrašais „Denise Herrmann fanclub“  – po jos šaudymo jie labai garsiai skalambins Alpių karvių varpeliais. Monstriški nuo ryto linksmi čekai – siena ir Nachod čia labai netoli. Kaip visada, netrūksta rusų. Lenkė mokytoja kemša į busą visą savo klasę, šaunuolė.

WP_20170127_09_50_59_Pro.jpg

Pats Dušnikų objektas, dabartinė lenkų biatlono Meka vadinasi Jamrozowa Polana (suprask, „zuikio kopūstų laukymė“) yra maždaug 700 km virš jūros lygio. Tai ne mūsų paežerės ir ne Nove Mesto ar Raubičių žemumos, bet ir ne Anterselvos / Pokljukos kalnai – toks viduriukas. Tarp kalnų eglių styro tik ką pabaigtas 5 aukštų betoninis pastatas, viduje dar ne visur į apdailą pamatysi. Į biatlono stadioną sportininkus veda iiilgas nusileidimas, todėl daugelis spėja atgauti kvapą. Kaip vėliau spaudos konferencijoje pastebi Loginovas, per čempionatą vėjas buvo ramus, šaudykloje nepateikė siurprizų. Todėl daugelis sportininkų (tame tarpe ir mūsiškių) šaudo taikliau, nei vidurkis.

Saulėtas penktadienis (tiesą pasakius, visos dienos ten buvo saulėtos) Europos čempionate sprintų diena. Didžiausia Lietuvos žvaigždė Lenkijoje – aišku, Karolis Dombrovskis. „Polsatas“ net kelis kartus kartoja reportažą, kuriame žurnalistas išprovokuoja  Karolį net pašokti, kaip Nemenčinės lenkų liaudies šokių ansamblyje.  Per tiesioginę sprintų transliaciją komentatorius net gražo rankas, kai Karolis nepataiko, nes prieš tai individualiose lenktynėse jis čia šaudė absoliučiai švariai, užimdamas 16 vietą.

Tik vieną klaidą padarė ir į persekiojimą kvalifikavosi ir Natalija Paulauskaitė (tiesa, mes po to taip ir nesužinome, kodėl šeštadienį pursuite nei ji, nei Karol nedalyvauja). IBU karuselėje debiutuoja ir Kotryna Vitkūnaitė, ir Denis Demkov, ir Linas Banys. Nors prieš startą žegnojasi, bet paskutiniu (net 125) starto sąraše buvęs anykštėnas šaudo 0+0, labai stengiasi nes nuolatos ekrane, ir finišuoja plojant tribūnoms.

O čia jau stato pakylą ir dalins gėles… Ne paslaptis, kad šiame renginyje paprastai geriausiai pasirodo Rusijos sportininkai, ypač tie, kurie po visokių diskvalifikacijų ir apsilpimų buvo iškritę, nebepaimti į „A“ rinktinę. Tai nereiškia, kad jie nurašyti – juk prie trasos malasi „pats“ Rasiejos vyr. treneris Kasperovičius. Kaip spaudos konferencijoje filosofiškai samprotavo tarp prizininkių vėl atsidūrusi Svieta Slepcova: „Tjaželee vsego bylo poveritj v sebja“. Visgi rusų dominavimą tą dieną pavyko pralaužti bulgarams, ypač pirmą savo „aš ilgai jos laukiau“ pergalę patyrusiam Ilievui bei ukrainietei Julijai  „o tai čia buvo didelis greitis??“ Džymai.

Sportininkai jau skirstosi, kas pabėgioti (Staryx), kas prasukti dar ratą. Randu kelią į miestelį pro „Saulėtąją laukymę“ ir einu – rytoj nauja diena biatlono tribūnoje, tai nauja porcija įspūdžių.

* * *

European open Biathlon Championships in Poland, Duszniki Zdroj is one of closest for us, biathlon fans from Lithuania. Great sunny weather contributed to the nicest experience!