So, What Are The Chances…

Taip kadaise dainavo grupė Duran Duran, o mes visos Taurės laimėtojų šansų apžvalgai pasirinkome bukių keoficientus. Nes juk žmonės iš jūsų naivumo ten uždirba pinigus, ir niekad nepralaimi, tad jų žvilgsnis į galimybes turėtų būti / yra kiek šaltesnis.

pasauliotaurevyrai

Vyrų tarpe, atrodo, viskas jau seniai nuspręsta – nesvarbu, kad žada senis / jaunasis tėvas Bjordaelenas.  Iš kitų keoficientų komentarų – nelabai bukiai tiki Jakovo Fako sugrįžimu, nei Kentenu Fijon Maije. Vietos bepročiams pamaloninti įtrauktas Lietuvos rinktinės lyderis.

pasauliotauremoterys

Tarp moterų, jau antrą sezoną įkyriai lydere statoma Laura. Mano nuomone, smarkiai nuvertinti “baliavoti baigusios” Dorotėjos šansai. Nepaisant sekmadieninio Verčos nusišaudymo, tarp čekių biatlonisčių tokio didelio klasių skirtumų neturėtų būti. Na ir pabaigai reikia pasakyti, kad bukiai atkreipė dėmesį į pirmuosius sezono startus Sjusjøen ir bent jau į sąrašo dugną įtraukė Himalajų nugalėtoją Žiustin Breza!

Review of Lithuanian bookies odds for the new 2016/2017 WC season. Do you agree?

Advertisements

Mixed Up

Pasaulio taurės sezonas prasidėjo mikso varžybomis Švedijoje, kurias nesunkiai laimėjo Norvegijos rinktinė, į priekį ją išvedė trečiame etape Bjorndalenas. Ir lygiai taip pat nesunkiai antri liko vokiečiai beigi vokietaitės. Užtai tik finiše dėl trečios vietos Dominykas Windischas apdėjo Šipuliną, o fotofiniše dėl podiumo – šeimininkas Fredrikas Lindströmas pralenkė Ondžejų Moravecą. 

Lietuva pradėjo teip sau – pirmą etapą Diana su vienu ratuku baigė paskutinė 24-a , vėliau Natalija K. pakėlė į 20-tą vietą, Tomas perdavė netgi 19-tas, tačiau netaiklūs Vytauto šūviai lėmė, kad teko vėl vytis kanadietį, pralenkti… bet likti LPD ir dvidešimt pirmiems.

Vakare vykusį supermiksą, po šiek tiek spaudimo iš vokiečių ir austrų pusės, visgi prognozuotai laimėjo Prancūzija arba Marie Doran Habert ir Martain Fourcade. Pradėjusi Leščinskaitė šį kartą šaudė neypataikliai, tačiau savo etape net 5 vietas buvo atlošęs Karol Dombrowski (pavyzdžiui pirmą ratuką jis praėjo 3:45, tai tik 11 sek lėčiau už Furkadą, t.y. Ederio, Lesserio ir Savickio lygio greitis – tiesa panašiai neblogai varė ir latvis Lusa – IR po to 0+0 šaudymas) tačiau greitai ekranuose pamatėme, kad pro Gabrielę pralekė Furrrkadas….

ostersund_supermix_lt

Jau veikia nauja biathlonresults.com sistema, statiskos megėjams tikrai rekomenduojam…

Norway opens the new season with a victory in the mixed relay. Germany in second place, followed by Italy. France win supermixt, with Latvia in 12th (without Rastorgujevs).

Where Do You Go?

Šiandien jau rimtas viso sezono startas, ir ta proga tiesiog prašosi kažkokia apžvalginė, ilgesnė publikacija. Taip ir padarysime – apžvelgsime iš eilės visus šių metų etapus. Tiesą atskleisti padės pernykštis Gabrielos dar Soukalovos interviu Čekijos bulvariniam leidiniui „Blesk“, kur dabartinė Pasaulio Krištolinio gaublio turėtoja patarinėjo, kur verta ar neverta vykti biatlono fanams.

Šiemet tvarkaraštis kiek pasikeitė, tai kai kur teks suktis su aprašymu patiems. Į tarpus sukišau čekiškus filmukus apie atskiras trasas, kurias parengė Jamesas Hetfieldas iš Metallica čekų „B“ rinktinės treneris ir asmeninis Veronikos Vitkovos draugas Marekas Lejsekas. Taigi, pradedame:

Östersund, Švedija, lapkričio 27 – gruodžio 4

„Patariu į šią vietą nevažiuoti. Toje Švedijos dalyje visą laiką tamsu, baisiai šaltai ir baisiai pučia vėjas [na mes tai jau šiemet supratomered. past.] O dar Ostersunde tikrai prasta virtuvė. Visą savaitę valgome daugiausiai mėsos kukuliukus, kuriuos tik iš desperacijos vadiname kukuliais. Aišku, aš juokauju, bet iš visų Pasaulio taurės etapų tai mažiausiai patraukli vieta žiūrovams, o ir pačiame mieste nieko ypatingo nepamatysite.

Į varžybas taip pat ateina per mažai žmonių. Nuotaika gali pagerėti tik tada, jei gausiai prisninga, ir jei žmogui patinka truputį pabūti vienam, tai jis užsidaro namelyje, ir truputį pabūna tikrai vienas. Mūsų [čekų – red. past.] komandai čia gerai dar tai, kad kažkokiu stebuklingu būdu vis laimime ir laimime čia miksą“, – priežastį atskristi į Švediją visgi atrado praėjusio sezono lyderė.

Pokljuka, Slovėnija, gruodžio 9-11

„Polkjuka mums [vėlgi čekams – red. past.] yra tokie kaip jau antri namai pasidarę, nes čia dažnai vyksta treniruočių stovyklos, ir gyvename viešbutyje „Šport“ visai šalia trasos. Kuo labiau važiuoji į pietus [Europos], tuo žmonės komunikabilesni. Slovėnijoje biatlonas nėra toks populiarus kaip Čekijoje ar Vokietijoje, bet žmonės atviri ir draugiški. Žiūrovų ten daug neprivažiuoja, taigi ideali vieta tiems, kurie nemėgsta minių. Be to turiu pasakyti, kad tame „Šport“ geriausia virtuvė iš visų Pasaulio taurės viešbučių. Kada ir ką užsisakytumėt, viskas pirmos klasės“, – virėją gyrė Čekijos rinktinės lyderė.

Nove Mesto na Morave, Čekija, gruodžio 15 – 18

„Aplink trasą visada stovi daug žmonių, jie šaukia tavo vardą. O dar čia man vaidenasi, kad skamba mano mobilus telefonas. Stengiuosi važiuodama nepasukti į ramią vietą ir neatsiliepti“, – apie „gimtas vietas“ yra pasakojusi čempionė – į Čekiją po pertraukos grįš pilnavertis varžybų etapas.

Oberhofas, Vokietija, sausio 5-8

„Pokalėdinis etapas Oberhofe man visada priminė alkoholį. Šalia trasos visą laiką jauti karštą vyną ir karštus stiprius gėrimus. Daug žmonių ten ilgai blaivūs neištveria. Tai garsi biatlono istorijoje vieta, bet man ji asocijuojasi su rūku, įkyriai drėgnu oru. Pastoviai ten lyja… aš žaviuosi žmonėmis, kurie serga už mus per lietų. Tai, kad Oberhofas yra Rytų Vokietijoje primena ta didelė betoninė tribūna. Kita vertus, ten viskas pigiau, nei Vakarų Vokietijoje Bavarijoje“ – duodama interviu Gabriela dar nežinojo, kad vietoj rytietiško besniegio Oberhofo pigumo mėgėjams Rupholdinge pernai teks viešėti net du kartus.

Ruhpoldingas, Vokietija, sausio 11 – 18

„Tai pagrindinė vieta tiems, kurie nori prisisotinti biatlono atmosfera. Jaukus miestelis, labai simpatiškas. Centras supermodernus, tribūnos fanams aukščiausio lygio. Jose susirenka 50 tūkstančių fanų, ir tai jau kaip roko festivalis. Kiek prasčiau sporto žiūrovams, nes trasa sunkiai apžvelgiama. Joje daug kalnelių, posūkių posukėlių, ir visur stovi žmonės… kurie iš esmės pamato tik tai, kad kažkas pro juos labai greitai pralekia. Prie trasos trūksta ir didelių ekranų – kaip pas mus Nove Mesto jau yra – tad jei Rupholdinge nestovi centrinėje tribūnoje, neturi šansų pamatyti šaudymo, o tai mano nuomone didelis minusas“, – trūkumų sugebėjo surasti čekų čempionė.

Anterselva, Italija, sausio 19 -22

„Jei turite galimybę – į Anterselvą tikrai vykite! Tai puiki Italijos dalis, o jei aš būčiau fanė, viešnagę biatlono etape suderinčiau ir su slidinėjimu kalnuose. Vietovė yra aukštai kalnuose, ir gabaliukas nuo biatlono stadiono yra viena geriausių trasų Tirolio Alpėse. Miestelis gražutis, viešbučiai taip pat, geras maistas, dažniausiai geras ir oras – giedras mėlynas fonas. Žmonių taip pat būna ne per daug, priešingai – simpatiška, saulėta vieta, o stovėdamas vienoje vietoje gali matyti beveik vis trasą. Jei norite pasisemti energijos, pabūti kalnuose – geriausias pasirinkimas“, – savo konkurentės Wierer „tevoniją“ visaip gyrė čekė.

Hochfilzen, Austrija, vasario 9 -19

„Biatlono Meka. Jei kas nori pajusti tikrą biatlono nuotaiką, pirmiausia turi apsilankyti Hochfilceną. Į Austriją atvažiuoja daug fanų iš Vokietijos ir surengia čia tikrą spektaklį. Visi myli Hochfilceno etapą ir laukia Hochfilceno etapo [šiemet – pasaulio čempionato – red. past.]. Trasa yra matoma iš visų pusių, ir kadangi ratas eina laukais, žmonės tribūnoje visada žino, kas vyksta. Čia pamatysite daug daugiau, nei kitur. Oras paprastai būna saulėtas, žmonės būna mandagūs, ir matosi, kad Austrijoje yra tvarka“.

Pchjongčchangas (Pjončanas), 평창군,  Pietų Korėja

Apie šią vietą žinoma mažiausiai, joje varžybos vyksta metus prieš olimpiniu startus Korėjos kurorte. Anksčiau biatlomno bendruomenė labai baiminosi dėl sąlygų Azijoje, dabar jau aprimo. Mes vietoj citatos kviečiame pažiūrėti net du filmukus iš Pietų Korėjos – dokumentinį ir fantanstinį.

https://www.youtube.com/watch?v=0vxHdjCoUtY

https://www.youtube.com/watch?v=9AyjKXmU9qY

Tiumenė, Rusija, kovo 9 -12

„Rekomenduočiau į Rusiją vykti tiems, kurie turi išpaikintų, nežinia ko norinčių vaikų. Ten jie pamatytų, kaip mes visai gerai gyvename, kaip reikia gerbti ir džiaugtis tuo, ką turime. Kai atvažiuodavau į tokį Chanty Mansijską, visada prisimindavau kokia graži ta mūsų Čekija, ir kiek daug joje žmonių, kurie be reikalo niurzga. Skirtumas tarp žmonių netgi kvapą gniaužiantis. Štai iš džipo išlipa ponia su audinės kailiniais, o šalia eina ponios skudurais apsisukusios kojas, kad nesušaltų. Rusijoje gyvename normaliame viešbutyje, bet ten yra ir tokių su aukso stogais, o šalia – kaimo gatvelė, laksto laukiniai šunys. Jei kas tikrai nuvyks taip toli į Rusiją, tai manau gaus daugiau įspūdžių iš kitko, nei biatlonas. Rusijoje šalta, vėjas stiprus, sirgaliams nėra lengva, bet „krūta“, – dar apie Chantuose vykusį etapą pasakojo jo nugalėtoja.

Holmekollen, Oslo, Norvegija, kovo 17 – 19

„Dar viena legendinė vieta. Oslas – labai gražus miestas. Žiūrovams – įdomybė… stadione yra dideli ekranai, o varžybas komentatorius veda angliškai. Iš tribūnų matosi šaudykla, trasa, o tuo pačiu ir Oslas su įlanka. Miestas turi turtingą istoriją. Mane domina kultūra, tai prieš kelis metus pavyko, kad ir truputį slapta nuo trenerių, pažiūrėti Edvardo Muncho paveikslą „Šauksmas“. Man tai buvo patirtis panaši, kaip sirgaliui gyvai pamatyti varžybas“, – savo meniškai prigimčiai interviu ištikima išliko Soukalova.

We review the locations for the IBU World Cup 2016 – 2017 with a help of an old interview from Gabriela Koukalova and videos from Czech Biathlon Vimeo channel.

And The Wind The Wind Is Blowing…

Pirmosios IBU taurės varžybos Beitostolene pasižymėjo ne tik uraganišku vėju, bet ir tuo, kad buvo išbandyta nauja, elektroninė taikinių sistema. Sportininkų profiliai pražydo nuotraukomis, vaizduojančiomis jų taiklumą (pas mus – iliustracija iš ispanės Viktorijos Padial FB profilio). Na, o sekmadienį – vėl sprintas ir galimybė “pasitaisyti” – aišku tik tada, jei leidžia oras :).

Sekmadienį Denise Herrmann nepataikė tris kartus ir užėmė trečiąją vietą, kita vokietė Nadin Horchler vieną ir užėmė antrą vietą, o štai su vienu nepataikymu bet pirmą vietą užėmė vakarykštė jaunė Markéta “Makula” Davidová, kuri rodo kad abiturientės žodžiai, ištarti per čekų sezono apdovanojimus, kad “nori atsirinkti į olimpiadą” – ne tušti.

Vyrų tarpe reabilitavosi Malyška, užėmęs antrą vietą, tačiau nugalėjo jo tautietis Jelisejevas. Trečias liko norvegas L’abee Lundas, nepataikęs net keturis kartus. Bricis pakilo jau į devynioliktą vietą, na o lietuviai ir lietuvės nedalyvavo.

Today is a special day for the young Markéta “Makula” Davidová of the Czech Republic who wins her first race from the second attempt. We all believe in unicorns.

Pirmasis 2016/2017 sprintas

 

Taigi, šio sezono pradžios laukti jau ir nebeliko ko, nes šį rytą IBU taurės varžybas Beitostølene, Švedijoje pradėjo lūzeriai  visų šalių „B“ rinktinės, tarp kurių nemaža ir kandidatų į 5-6 rinktinės vietą Ostersunde. Vyrų sprinte nugalėjo vienintelis taikliai šaudęs, didelį komebaką darantis Vetlė Šostedas Kristjansenas, artimiausią persekiotoją dėl vietos norvegų elite Gjermundšaugeną pralenkęs 47 sek., ir 16 sek. – vokietį Reesą.

Žadėtas komebakas visai nepavyko rusui Dimkai Malyško, vos dviejuose šaudymuose nepataikiusiam aštuonis kartus. Užtai neblogai atrodo bulgaras Ilievas, su 5 nepataikymais likęs penktas. Už keturiasdešimtuko ribų irgi liko irgi 5 kartus nepataikęs, į trasas sensacingai grįžtantis 56 46 metų latvis Ilmaras Bricis.  Lietuviai startavo, sakykime švelniai – nelabai sėkmingai, mažiausiai nepataikymų surinko Šarūnas Jukna (neblogas FB adresiukas, ką?).

Moterų tarpe net 6 nepataikymai nesutrukdė nugalėti buvusiai slidininkei, tik pavasarį į biatloną perėjusiai vokietei Denise Herrrrmann. Aišku toks triukas pasiseka ne kiekvienam, pvz. nauja Čekijos komandos narė, irgi buvusi “lyžarka” Lud’a Horka nepataikė 5 kartus ir liko 36-a.

Antrąją vietą užėmė dabar mūsų kaimynė, iš Rusijos kilusi Dinara Alimbekova. Na o mūsų merginos – Natalija Paulauskaitė su dviem 56-a, o Kotryna Vitkūnaitė irgi su pora 77-a.

Na, o rytoj viskas, kaip tame filme “Švilpiko diena” – viskas iš naujo, vėl atsibundi, vėl Beitostølenas ir vėl sprintas 🙂

The King Is Alive

The King Is Alive

The King Is Dead, so… Long Live The Queen“ – dainuoja savo žymiausioje dainoje viena lietuvių grupė, bet mes puikiai žinome, kad nieko panašaus biatlono pasaulyje nėra. Karalius vis dar savo vietoje, ir neseniai jis prasitęsė savo kadenciją dar 2 metams. Nesvarbu, kad karieta kol kas paskolinta karalienei.

Aš asmeniškai Ole Einarą Bjørndaleną puikiai suprantu, nes mes gimę vien dieną ir todėl mūsų horoskopai identiški. O kalbat rimtai, tai tikrai sunku patikėti, kokį kelią jis nuėjo –  pirmose OEB‘o varžybose pasaulio taurėje startavo maždaug Gintaras Jasinskas ar Rene Zakhnos tėvas, o dėl dalyvavimo Lilehamerio olimpiadoje iš rinktinės išstūmė Eiriką Kvalfosą (kuris  savo ruožtu kiečiausias mūsų jau apdainuotame 1982 čempionate Minske).

Bet kadangi rubrika ir toliau vadinasi „Be subtitrų“, ir toliau siūlome jums pažiūrėti filmą „Biatlono karalius“.  Šiaip tai norvegų televizijos TV2 serialas (iš dviejų serijų), bet sumanūs rusai sujungė į vieną.

Ole Einar Bjørndalen er en av største idrettsutøvere noensinne. Norsk dokumentar.

Hallo Frau Neuner!

Hallo Frau Neuner!

Kad nebūtume apkaltinti ištisai spoksantys “rytų kryptimi”, šiandien mūsų rubrikoje “Be subtitrų” sukame žiūronus vakarų link, ir pristatome dar vieną legendinį filmą apie biatloną, vokiečių Ralfo Heincke ir Floriano Heidelbergerio  beveik prieš dešimt metų susuktą juostą “Mit den Waffen einer Frau – Gold im Visier!“. Kartu su – sunku net patikėti – Kati Wilhelm, Lang nee Hitzer, Beck nee Glagow, Henkel,  Buchholz, Hauswald, Apel ir tada dar visai jaunute, bet jau čempione Magdalėna Neuner.

Šiandien sunku vėlgi patikėti, kaip seniai Neuner paliko didžiąsias trasas (ir kad šis dešimtmetisnesusivedė į nesibaigiančias jos DVIkovas su Daša Domračeva). Magdalenai šį lapkritį gimė antrasis vaikas, sūnus Jozefas – tad jos ir Kati Wilhelm kaip komentatorių dueto vėl teks palaukti. Na o kol kas – tiems kas moka vokiškai – gero žiūrėjimo, gal ir ašarą nubrauksit. Kitiems belieka priminti, kad ir šiemet bukių tarpe favoritė nr.1 paimti Krištolinį gaublį ir toliau yra vokietaitė, šį kartą Laura Dahlmeier.

„Der formal biederen Sportdokumentation mangelt es an kritischem Journalismus. Sie bietet weder tiefere Einsichten in den Sport noch hinterfragt sie die Aussagen der Sportlerinnen oder den aktuellen deutschen Sportler-Hype.“ – “Gold im Visier” (2007).

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Have You Really, Really Really Watched Biathlon?

Klausimas daugeliui akivaizdus — kiek biatlono tikrai mes pamatome ant sofos, ar šalia trasos, netgi tribūnoje. Juk kai kurios vietos – ne tik dopingo kontrolė, bet ir sportininkų mikso zona, kur nusirenginėjama ar ta vieta kur trenerių elitas į binoklius spokso – praktiškai neprieinama.  Taip ir nepamatome, kad šaudyklos pagrindas – visai ne baltas kaip sniegas, o žalia žolė…

Vis dėlto kartais būna malonių išimčių. Viena tokių – Rusijos televizijos “Matč!” žurnalisto Iljos Trifanovo (taip, ten ne tik monstras Gubernjevas dirba) suorganizuotas siužetas, pavadintas „Biatlon Live“.  Žurnalistas sugebėjo  per vyrų estafetę praeitą gruodį Hochfilcene action kamerą užkabinti ne vienam įvykių liudininkui, tarp kurių buvo ir Rusijos rinktinės  narys Dmitrijus Malyška (trumpai) ir gydytojas Artiomas Kryncylovas (daugiausia).

Tokiu būdu kamera patenka „visur“, ir galime sekti kaip Lioha, Žeka, Dimka bei Antoha daugiausia Antochos pastangomis aplenkia norvegus (read padususį Svendseną) ir užima taip retą šiai sudečiai pirmą vietą.  Kitas malonus dalykas – fanai gali pratintis, nes šį ciklą Hochfilzene bus pasaulio čempionatas, ir biathlon family karavanas čia apsistos ilgiausiai.

Russian TV Match and their journo Ilya Trifanov managed to get action cameras on their sportsmen to witness the victory of their male relay last December in Hochfilzen, the future site of World Champion 2017. Can they repeat the feat this year in Sweden, with novices like Tsvetkov, Akimova and the evergreen Sleptsova in the mix with “Antoha”?

Raubičiai – tolimi ir artimi…

Raubičiai – tolimi ir artimi…

Galime vartyti vienaip, galime vartyti kitaip – tačiau artimiausias aukščiausios, “A” klasės biatlono stadionas mums, lietuviams – net nėra 100 km nuo sostinės Vilniaus centro… taip, Raubičiuose, Baltarusijoje. Čia galima palenktyniauti ir  pabendrauti su OEB, pamatyti praeities legendas, netgi šauniai pasitreniruoti. Ir ne vien biatloną.

Vis dėlto šiandien sunku įsivaizduoti vėliavomis ir plakatais pasipuošusių fanų perpildytą traukinį Vilnius – Minskas, skubantį į Pasaulio taurės etapą. Ne tik dėl visažinio kaimynų tėvelio politikos. Vis dėlto, ir kažką  iš riboto vietovių tektų aukoti – negi Švediją, Suomiją ar Slovėniją?  Antra, kaip su orais? Tačiau IBU šiek tiek vilties Gudijos perlui palieka. Juk fristailo Pasaulio taurės etapas jau čia surengtas buvo!

Žvelgiant į praeitį, juk Raubičų istorija nuostabi. Kai IBU 1975 metais nusprendė surengti pasaulio čempionatą Sovietų Sąjungoje, čia praktiškai nebuvo nieko. Per rekordinius vienus metus nuo projektavimo pradžios (!) Mašerovo Baltarusijoje  čia iškilo 20 km trasa, dvi šaudyklos, du viešbučiai, saunos, o vėliau – ir tramplynai. Netgi gražuolė bažnyčia čia yra 🙂

Raubičų istorijos viršūne tapo 1982-ieji, kai čia dar kartą buvo surengtas pasaulio čempionatas, kuriame dominavo Ulrichas ir Kvalfossas (Šalna dar nestartavo). Vėliau kompleksas tapo toks gražus tik pastaraisiais metais… bet apie ką čia aš, juk apie visa tai yra puikus filmas (šį kartą tenka apgailestauti, kad ir be lietuviškų, ir be angliškų titrų).

Raubichi is the closest “Class A” biathlon stadium for Lithuanians, just 100 kms by train from the capital Vilnius. Will this site near Minsk, Belarus host the World Cup in 2020 or 2021? This blog showcases a little bit of Belarus biathlon history… and dont you forget the current generation in their new rosy uniforms!

Pirmasis blogo postas – apie Algį Šalną

Pirmasis blogo postas – apie Algį Šalną

Pradedant šį naują blogą apie biatloną, nebuvo abejonių, nuo ko pradėti – tai postu apie žymiausią Lietuvos visų laikų biatloninką, olimpinį bei pasaulio čempioną estafetėje ir 4 pasaulio taurės etapų individualų nugalėtoją. Ech… Ir aš turėjau sąsiuvinį su Vučeku, kur klijavau iškarpas, ir rezultatus, ir svarbiausias buvo  rezultatas TĄ žiemą vienas…

Ne visi gal žino, kad Saulius Petkus ir Gintarė Grikštaitė apie jį sukūrė dokumentinį filmą, kaip tai padarė galite paskaityti čia ir čia, o apačioje pamatyti visą puikų filmą.

When starting this blog, there was no doubt whom the first post should be about – it is a legend of Lithuanian biathlon, olympic and world relay champion and (!) a winner of couple of podiums too – Mr. Algis Šalna. This is a documentary in Lithuanian (unfortunately no titles yet) about his life and achievements (including meeting President Clinton in the White House), and contributions to some recent careers, like those of Sean Doherty and Claire Egan.